Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/37519
Options
Prognostication of long-term outcomes for patients with ischemic heart disease
Type of publication
Straipsnis Web of Science ir Scopus duomenų bazėje / Article in Web of Science and Scopus database (S1)
Author(s)
Umbrasienė, Jelena | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Jankauskienė, Edita | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Kupstytė, Nora | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Babarskienė, Marija Rūta | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Gustienė, Olivija | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Title
Prognostication of long-term outcomes for patients with ischemic heart disease
Other Title
Sergančiųjų išemine širdies liga vėlyvųjų baigčių prognozavimas
Is part of
Medicina. Kaunas : Kauno medicinos universitetas, T. 46, Nr. 10 (2010)
Date Issued
Date Issued |
---|
2010 |
Publisher
Kaunas : Kauno medicinos universitetas
Extent
p. 700-706
Field of Science
Abstract
Cardiovascular disease, including coronary heart disease (CHD), is the leading cause of death among elderly adults across many European countries. In 2005, the Clinic of Car- diology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (former Kaunas University of Medi- cine), started to gather the clinical data of patients with acute and chronic coronary syndromes according to the standards set by the Cardiology Audit and Registration Data Standards Project. The aim of our study was to evaluate one-year mortality after inpatient treatment for acute and chronic coronary syndromes in different risk groups. Material and methods. A total of 3268 patients who were treated for coronary heart disease - acute myocardial infarction, unstable angina, stable angina – at the Clinic of Cardiology, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (former Kaunas University of Medicine) in 2005 were randomly selected. Clinical data of the patients were collected by means of a standardized question- naire. After one year, 1908 patients were reexamined, and predominant symptoms, treatment during one-year period, outcomes were evaluated. Results. Multiple logistic regression analysis revealed that one-year mortality after acute coro- nary syndromes was most influenced by age of 70–80 years, history of stroke, Killip class III-IV, and reduced high-density lipoprotein cholesterol levels. For patients who were treated for chronic coronary syndromes, reduced EF (<40%) and increased heart rate (>70 beats per minute) were the strongest independent predictors of one-year mortality. Conclusion. A scoring system for the assessment of mortality risk within one year for patients with acute and chronic coronary syndromes was constructed, which could be useful for cardiologists as well as family physicians for risk evaluation in inpatient and outpatient settings.
Širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų ir išeminė širdies liga (IŠL) dažniausia vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų mirties priežastis daugelyje Europos šalių. 2005 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (tuometinių Kauno medicinos universiteto klinikų) Kardiologijos klinikoje pradėta kaupti sergančiųjų ūminiais ir lėtiniais išeminiais sindromais klinikinius duomenis pagal tarptautinį CARDS (Cardiology Audit Registration Data Standarts for Coronary Care Unit (CCU)/Acute Coronary Syndrome (ACS) admissions) standartizuotą klausimyną. Tyrimo tikslas. Įvertinti rizikos grupių pacientų vienerių metų išgyvenamumą ir mirštamumą po skirtingų rizikos grupių stacionarinio gydymo dėl ūminių ir lėtinių išeminių sindromų. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Atsitiktinės atrankos būdu atrinkti 3268 pacientai, kurie gydyti dėl IŠL (ūminio miokardo infarkto), nestabiliosios krūtinės anginos, stabiliosios krūtinės anginos Kardiologijos klinikoje 2005 m. 1908 pacientai buvo pakartotinai apklausti po vienerių metų, įvertinti vyraujantys simp- tomai, metų laikotarpiu taikytas gydymas, baigtys. Rezultatai. Kompleksinės mirties vienerių metų laikotarpiu rizikos analizė parodė, jog didžiausią įtaką mirštamumui, persirgus ūminiais išeminiais sindromais, turi amžius, t. y. 70–80 metų, insultas anamnezėje, sumažėjusi IF (<40 proc.), III–IV Killip funkcinės klasės bei DTL-Ch koncentracijos sumažėjimas kraujyje, o pacientų, gydytų dėl lėtinių išeminių sindromų mirštamumui įtakos turėjo sumažėjusi IF (<40 proc.) ir širdies susitraukimų dažnis (>70 k/min). Išvada. Sudaryta rizikos skaičiuoklė mirštamumui vienerių metų laikotarpiu įvertinti sergantiesiems ūminiais ir lėtiniais išeminiais sindromais, kuri gali būti naudinga kardiologams ir šeimos gydytojams ver- tinant paciento riziką stacionare [...].
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Anglų / English (en)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Date Reporting
2011