Does political activism induce subjective wellbeing: evidence from ESS data
| Date Issued | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2017 | 21 | 29 | 56 |
Background. There are quite a few studies about the connection between political activism and subjective wellbeing. The main problem is that most of such research has been done using student samples but not all the population. Purpose. The purpose of this study was to analyse the connection between political activism and subjective wellbeing using representative sample of the European population. The main research question is whether political activism is positively related to subjective wellbeing. Methods and data. This article is based on European Social Survey data of the 6th round, mainly on the data of the rotating module “Personal and Social Wellbeing” and core modules “Media and Social Trust” and “Politics”. Interviews were carried out with 54 673 respondents aged 15 and over in 29 European countries. The method of statistical data analysis was the correlation analysis of measures of political activism and measures of subjective wellbeing (Pearson’s r coefficient). Results. Results indicated statistically significant correlations between the indicators of political activism and dimensions of subjective wellbeing. Conclusions. Political activism induces subjective wellbeing and is a prerequisite to feeling good. All the indicators of subjective wellbeing correlated with at least two indicators of political activism. These correlations were mainly positive, with a few exceptions of unconventional political activism. The strongest positive and statistically significant correlations between the indicators of political activism are with items of community wellbeing and supportive relationships.
Įvadas. Yra tik keletas studijų apie politinio aktyvumo ir subjektyvios gerovės ryšį. Pagrindinė problema ta, kad dauguma panašių tyrimų atlikta naudojant studentų, bet ne visos populiacijos imtis. Tikslas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ryšį tarp politinio aktyvumo ir subjektyvios gerovės remiantis reprezentatyvia europiečių populiacijos imtimi. Pagrindinis tyrimo klausimas – ar politinis aktyvumas yra teigiamai susijęs su subjektyvia gerove. Metodai ir duomenys. Šis straipsnis grindžiamas Europos socialinio tyrimo 6-osios bangos duomenimis, konkrečiai – kintančių klausimų modulio „Asmeninė ir socialinė gerovė“ ir nuolatinių klausimų modulių „Žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas“ bei „Politika“ duomenimis. 29-iose Europos valstybėse buvo atlikta interviu su 54 673 respondentais, vyresniais nei 15 metų. Statistinės duomenų analizės metodas – koreliacinė politinio aktyvumo indikatorių ir subjektyvios gerovės indikatorių analizė (Pearsono r koeficientas). Rezultatai. Buvo rastos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp politinio aktyvumo indikatorių ir subjektyvios gerovės dimensijų. Išvados. Politinis aktyvumas skatina subjektyvią gerovę ir yra geros savijautos sąlyga. Visi subjektyvios gerovės indikatoriai yra susiję bent su dviem politinio aktyvumo indikatoriais. Šios koreliacijos dažniausiai yra teigiamosios, tačiau rasta keletas išimčių nekonvencinio politinio aktyvumo atvejais. Stipriausios teigiamosios statistiškai reikšmingos koreliacijos užfiksuotos tarp politinio aktyvumo indikatorių ir bendruomeniškumo bei tarpasmeninių santykių kintamųjų.
e-ISSN 2345-024X