Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36779
Options
The role of psychosocial factors in self-rated successful aging in a sample of Lithuanian elderly people
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Title
The role of psychosocial factors in self-rated successful aging in a sample of Lithuanian elderly people
Other Title
Psichologinių ir socialinių veiksnių reikšmė subjektyviai vertinamam sėkmingam senėjimui Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių imtyje
Is part of
Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017, Nr. 21
Date Issued
Date Issued | Volume | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2017 | 21 | 93 | 112 |
Publisher
Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas
Is Referenced by
Extent
p. 93-112
Field of Science
Abstract
Background and purpose. Successful aging has been one of the most popular concepts in the gerontological literature over the last few years. At present, there is no universally accepted definition of what the term “successful aging” means, and which factors are associated with it. This study aimed to assess the role of psychological and social factors in self-rated successful aging in older adults. Methods. 396 older adults participated in this study. The mean age of the respondents was 67,1 ± 5,8 (age range 60–84). Data was collected using Self-Rated Successful Aging Scale (Gwee et al., 2014); Rapid Assessment of Physical Activity (Topolski et al., 2006); Scale of Activity and Psychological Well-Being in Older People (Warr et al., 2004); A Short Scale for Measuring Social Support in the Elderly (Kempen, Eijk, 1995); Geriatric Spiritual Well-Being Scale (Dunn, 2008); The Satisfaction With Life Scale (Diener, Emmons, Larsen, Griffin, 1985); Subjective Age Identity Scale (Hubley, 2014). Results. Older adults characterized as more subjective successful agers had a significantly higher level of social and physical activity, social support, life satisfaction, happiness, spirituality, satisfaction with the living standards, younger subjective age identity and better self-rated health. Better self-rated health, younger subjective age identity, higher level of life satisfaction, intellectual social activity and learning, better subjective eating habits, higher number of grandchildren and having a job were the best independent predictive factors of self-rated successful aging. Conclusions. The best predictive factors (social) of self-rated successful aging were higher level of intellectual social activity and learning, having a job and higher number of grandchildren; the best predictive factors (psychological) of self-rated successful aging were higher level of life satisfaction, younger subjective age identity, better self-rated health and eating habits.
Mokslinė problema. Pastaruosius dešimtmečius sėkmingo senėjimo tema yra dažna mokslinėje literatūroje, tačiau iki šiol nėra aišku, kaip apibrėžti šį reiškinį ir kokie veiksniai labiausiai prognozuoja sėkmingą senėjimą. Be to, dažniausiai vertinami tyrėjų išskirti kriterijai, o vyresnio amžiaus žmonių retai klausiama, kaip jie supranta sėkmingą senėjimą. Tyrimo tikslas – nustatyti psichologinių ir socialinių veiksnių reikšmę vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamam sėkmingam senėjimui. Metodika. Tyrime dalyvavo 396 respondentai (308 moterys ir 88 vyrai), gyvenantys Ignalinos, Jonavos, Birštono, Marijampolės ir Kauno miestuose. Tiriamųjų amžius – nuo 60 iki 84 metų (amžiaus vidurkis – 67,1 ± 5,8). Atliekant tyrimą buvo taikyti šie metodai: subjektyviai vertinamo sėkmingo senėjimo skalė (Gwee et al., 2014); Vašingtono sveikatos universiteto fizinio aktyvumo lygio (intensyvumo) vertinimo klausimynas (Topolski et al., 2006); pagyvenusių žmonių veiklos ir psichologinės gerovės skalė (Warr et al., 2004); socialinės paramos skalė (Kempen, Van Eijk, 1995); geriatrinė dvasinės gerovės skalė (Dunn, 2008); pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985); subjektyvaus amžiaus tapatumo skalė (Hubley, 2014). Be to, pateikti sociodemografiniai klausimai ir klausimai apie sirgimą lėtinėmis ligomis, neįgalumą, apsilankymų pas gydytoją per vienerius metus skaičių, subjektyviai vertinamą sveikatą, alkoholio vartojimo, rūkymo dažnumą, pasitenkinimą pragyvenimo lygiu, laimingumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai sėkmingiau senstantys vyresni žmonės, palyginti su ne taip sėkmingai senstančiais, yra labiau socialiai aktyvūs, jie dažniau gauna socialinę paramą, patiria didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir pragyvenimo lygiu, yra laimingesni, dvasingesni, subjektyviai suvokia jaunesnį amžių, pasižymi geresne subjektyviai vertinama sveikata, [...]
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Anglų / English (en)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)
Description
e-ISSN 2345-024X
Date Reporting
2018