Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36779
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Gustainienė, Loreta;Burauskaitė, Miglė;Klemenytė, Kristina
Title: The role of psychosocial factors in self-rated successful aging in a sample of Lithuanian elderly people
Other Title: Psichologinių ir socialinių veiksnių reikšmė subjektyviai vertinamam sėkmingam senėjimui Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių imtyje
Is part of: Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris = International journal of psychology: a biopsychosocial approach. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017, Nr. 21
Extent: p. 93-112
Date: 2017
Note: e-ISSN 2345-024X
Keywords: Pagyvenę žmonės;Senatvė;Sėkmingas senėjimas;Vyresnis amžius;Elderly people;Successful aging;Older age
Abstract: Mokslinė problema. Pastaruosius dešimtmečius sėkmingo senėjimo tema yra dažna mokslinėje literatūroje, tačiau iki šiol nėra aišku, kaip apibrėžti šį reiškinį ir kokie veiksniai labiausiai prognozuoja sėkmingą senėjimą. Be to, dažniausiai vertinami tyrėjų išskirti kriterijai, o vyresnio amžiaus žmonių retai klausiama, kaip jie supranta sėkmingą senėjimą. Tyrimo tikslas – nustatyti psichologinių ir socialinių veiksnių reikšmę vyresnio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamam sėkmingam senėjimui. Metodika. Tyrime dalyvavo 396 respondentai (308 moterys ir 88 vyrai), gyvenantys Ignalinos, Jonavos, Birštono, Marijampolės ir Kauno miestuose. Tiriamųjų amžius – nuo 60 iki 84 metų (amžiaus vidurkis – 67,1 ± 5,8). Atliekant tyrimą buvo taikyti šie metodai: subjektyviai vertinamo sėkmingo senėjimo skalė (Gwee et al., 2014); Vašingtono sveikatos universiteto fizinio aktyvumo lygio (intensyvumo) vertinimo klausimynas (Topolski et al., 2006); pagyvenusių žmonių veiklos ir psichologinės gerovės skalė (Warr et al., 2004); socialinės paramos skalė (Kempen, Van Eijk, 1995); geriatrinė dvasinės gerovės skalė (Dunn, 2008); pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener et al., 1985); subjektyvaus amžiaus tapatumo skalė (Hubley, 2014). Be to, pateikti sociodemografiniai klausimai ir klausimai apie sirgimą lėtinėmis ligomis, neįgalumą, apsilankymų pas gydytoją per vienerius metus skaičių, subjektyviai vertinamą sveikatą, alkoholio vartojimo, rūkymo dažnumą, pasitenkinimą pragyvenimo lygiu, laimingumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai sėkmingiau senstantys vyresni žmonės, palyginti su ne taip sėkmingai senstančiais, yra labiau socialiai aktyvūs, jie dažniau gauna socialinę paramą, patiria didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir pragyvenimo lygiu, yra laimingesni, dvasingesni, subjektyviai suvokia jaunesnį amžių, pasižymi geresne subjektyviai vertinama sveikata, [...]
Background and purpose. Successful aging has been one of the most popular concepts in the gerontological literature over the last few years. At present, there is no universally accepted definition of what the term “successful aging” means, and which factors are associated with it. This study aimed to assess the role of psychological and social factors in self-rated successful aging in older adults. Methods. 396 older adults participated in this study. The mean age of the respondents was 67,1 ± 5,8 (age range 60–84). Data was collected using Self-Rated Successful Aging Scale (Gwee et al., 2014); Rapid Assessment of Physical Activity (Topolski et al., 2006); Scale of Activity and Psychological Well-Being in Older People (Warr et al., 2004); A Short Scale for Measuring Social Support in the Elderly (Kempen, Eijk, 1995); Geriatric Spiritual Well-Being Scale (Dunn, 2008); The Satisfaction With Life Scale (Diener, Emmons, Larsen, Griffin, 1985); Subjective Age Identity Scale (Hubley, 2014). Results. Older adults characterized as more subjective successful agers had a significantly higher level of social and physical activity, social support, life satisfaction, happiness, spirituality, satisfaction with the living standards, younger subjective age identity and better self-rated health. Better self-rated health, younger subjective age identity, higher level of life satisfaction, intellectual social activity and learning, better subjective eating habits, higher number of grandchildren and having a job were the best independent predictive factors of self-rated successful aging. Conclusions. The best predictive factors (social) of self-rated successful aging were higher level of intellectual social activity and learning, having a job and higher number of grandchildren; the best predictive factors (psychological) of self-rated successful aging were higher level of life satisfaction, younger subjective age identity, better self-rated health and eating habits
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/36779/1/ISSN2345-024X_2017_V_21.PG_93-112.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/36779
https://doi.org/10.7220/2345-024X.21.5
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris 2017, [vol.] 21
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml13.2 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

142
checked on Sep 14, 2019

Download(s)

64
checked on Sep 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.