Judėjimo negalią turinčių asmenų psichologinių resursų reikšmė prisitaikymui prie negalios
| Date |
|---|
2017 |
Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas judėjimo negalią turinčių asmenų psichologiniais resursais, tačiau neretai šie tyrimai apsiriboja pavienio konstrukto analize. Kiekvienas tyrimas išskiria vis naujus neįgaliajam svarbius resursus, o tokia reiškinių gausa ne palengvina, o apsunkina vidinių resursų supratimą,suvokimą ir matavimą. Tad šio darbo tikslas – išskirti psichologinius resursus, reikšmingus judėjimo negaliąturinčių asmenų prisitaikymui prie negalios. Šio tyrimo metu atrinkti 45 moksliniai darbai, kuriuose buvo analizuojamos judėjimo negalią turinčių asmenų psichologinių resursų ir prisitaikymo prie negalios aspektų tarpusavio sąsajos. Dažniausiai nagrinėjami psichologiniai resursai – suvokiama socialinė parama, saviveiksmingumas, streso įveikos strategijos ir savivertė, iš kurių visi, išskyrus savivertę, siejasi su fiziniais, psichologiniais bei socialiniais prisitaikymo prie negalios aspektais.
In the past years there has been a growing interest in psychological resouces of mobility impaired individuals. Such research is often focused on a one single resource. but because of the unaccounted variance, there are perhaps a range of other psychological resources that could be contributing. A summary of current findings on psychological resources could provide a basis for better understanding of adjustment and could be used to develop and apply interventions tailored to strengthen people with mobility impairment. The purpose of this study was to gain a systematic overview of the role of psychological resources in the adjustment to disability among mobility impaired individuals. A total of 45 studies which met the inclusion criteria were identified. General self efficacy, perceived social support, coping strategies and self esteem are the most analysed psychological resources. All of them except self esteem, are related to all aspects of adjustment to disability. Research on psychological resources in adjustment to mobility disability is broad, but also fragmented. Associations of psychological resources with physical and mental health and well being were frequently shown, while associations with psychosocial aspects of adjustment to disability are rarely studied. Further development of such studies is indicated.