| Abstract: | Rickettsia spp. yra gram-neigiama obligatinė intraląstelinė bakterija, kuri sukelia žmonėms
pavojingas infekcijas visame pasaulyje. Šio patogeno vektoriai, Ixodida ir Mesostigmata erkės, yra gausiai aptinkamos ant skirtingų smulkiųjų graužikų rūšių. Tačiau duomenų apie graužikus parazituojančių erkių užsikrėtimą Rickettsia spp. vis dar trūksta. Šio tyrimo tikslas yra identifikuoti Rickettsia spp. patogenus ir nustatyti jų paplitimą graužikus parazituojančiose Ixodes ricinus ir Laelapidae erkėse Lietuvoje. Iš viso 238 smulkieji graužikai, priklausantys 6 skirtingoms rūšims, buvo sugauti 2013 – 2014 metais Kuršių Nerijoje (Lietuva). Smulkieji graužikai buvo užsikrėtę I. ricinus (Ixodida: Ixodidae) erkėmis (n=556) ir 5 skirtingomis mesostigmatinių (Mesostigmata: Laelapidae) erkių rūšimis (n=555): Laelaps agilis, Hyperlaelaps microti, Haemogamassus nidi, Eulaelaps stabularis ir Myonyssus gigas. Rickettsia spp. DNR buvo aptikta 13,50% (150/1111) tirtų
erkių: 19,1% I. ricinus ir 7,9% Laelapidae erkių. Rickettsia spp. buvo nustatytos keturiose Laelapidae erkių rūšyse: L. agilis (38/526; 7,22%), H. microti (3/13; 23,08%), E. stabularis (2/10; 20,0%) ir M. gigas (1/3). Riketsijomis buvo užsikrėtusios tik gamazinių erkių patelės, o I. ricinus – lervos (101/548) ir nimfos (5/8). Atlikus sekų analizę pagal gltA ir 17kDa genus buvo identifikuotosb trys Rickettsia spp. rūšys – R. helvetica (I. ricinus, L. agilis, E. stabularis ir M. gigas erkėse), R. felis (H. microti ir L. agilis erkėse) ir R. japonicus grupei priklausanti Rickettsia (E. stabularis erkėje). Riketsijomis infekuotos I. ricinus erkės parazitavo visas surinktas graužikų rūšis, išskyrus Microtus agrestis. Tuo tarpu riketsijomis užsikrėtusios Laelapidae šeimos erkės buvo aptiktos ant dviejų graužikų rūšių – Apodemus flavicollis ir Micromys minutus.
Rickettsia species are gram-negative obligate intracellular bacteria responsible for human infections
around the world. Ixodida ticks and Mesostigmata mites which parasitize on different species of
small rodents are vectors of these pathogens. However, there are only few studies focusing on
investigation of Rickettsia pathogens in rodent ectorapasites. The aim of this study was to
investigate the prevalence of Rickettsia spp. in Ixodes ricinus ticks and Laelapidae mites infesting
small rodents in Lithuania. A total of 238 small rodents of six different species were collected in
Curonian Spit (Lithuania) during 2013-2014. Small rodents were infested with I. ricinus (Ixodida: Ixodidae) ticks (n=556) and 5 species of mesostigmatid (Mesostigmata: Laelapidae) mites (n=555): Laelaps agilis, Hyperlaelaps microti, Haemogamassus nidi, Eulaelaps stabularis and Myonyssus gigas. Rickettsia DNA was detected in 13.50% (150/1111) ectoparasites: 19.1% I. ricinus and 7.9% Laelapidae mites. Rickettsia pathogens were detected in four species of Laelapidae mites: L. agilis (38/526; 7,22%), H. microti (3/13; 23,08%), E. stabularis (2/10; 20,0%) and M. gigas (1/3). Rickettsia pathogens were detected only in females of Laelapidae mites, and in larvae (101/548) and nymphs (5/8) of I. ricinus ticks. PCR and sequence analysis of partial gltA and 17kDa genes revealed the presence of R. helvetica (in I. ricinus, L. agilis, E. stabularis and M. gigas), R. felis (H. microti and L. agilis) and Rickettsia sp. belonging to R. japonica group (in E. stabularis mite). Rockettsia-infected I. ricinus ticks were found on all species of small rodents, except Microtus agrestis, while infected Laelapidae mites were found only on Apodemus flavicollis and Micromys minutus. |
