Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/34654
Options
Naujosios jaunimo sielovados gairės neformaliajame ugdyme x mokykloje
Field of Science
Teologija / Theology (H002)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Naujosios jaunimo sielovados gairės neformaliajame ugdyme x mokykloje
Other Title
New youth ministry guidelines in informal education at x school
Author
Štilpa, Virginijus |
Advisor
Extent
77 p.
Date Issued
2017-05-24
Abstract
Darbe nagrinėjama jaunimo sielovados situacija neformaliajame ugdyme Lietuvos mokykloje, aptariami šios veiklos trukdžiai, nagrinėjama mokinių įsitraukimo problema, aptarti socialiniai-kultūriniai veiksniai, trukdantys jaunuoliui formuoti teigiamą pasaulėžiūrą ir tradicines vertybes.
Teorinėje dalyje (pirmuose dviejuose skyriuose) aptariamas požiūris į ugdymą Bažnyčios mokyme, apžvelgiama labiausiai šį mokymą Lietuvos švietimo sistemoje atitinkanti Katalikiškojo ugdymo ir katalikiškųjų mokyklų koncepcija, pristatomas Jėzaus kaip ugdytojo pavyzdys bei ko iš šio pavyzdžio gali pasimokyti šiuolaikinis ugdytojas, pateiktos neformaliojo ugdymo apibrėžtys ir tikslai bei bendra padėtis Lietuvos mokyklose, aptariama sielovados samprata, jos tikslai ir veiklos formos, padedančios glaudžiau susieti tikėjimą su gyvenimu, autoritetų svarba sielovadoje, jų rengimo problema, kompetentingų specialistų trūkumas, bei bendra sielovados situacija mokykloje. Taip pat apžvelgtas jaunuolio santykis su socialine-kultūrine aplinka, jos keliami iššūkiai bei reikšmė jaunuolio asmenybei bei įtaka katalikiškųjų vertybių formavimui.
Trečioje dalyje atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama atskleisti sielovados padėtį X mokykloje, pateikti jo rezultatai. Tyrimo metu atskleistos jaunuolių požiūrio į tikėjimą ir šeimos bei amžiaus sąsajos, šeimos modelio įtaka jaunuolio religingumui. Aptarti moksleivių lūkesčiai dėl sielovados veiklos mokykloje ir trukdžiai juos įgyvendinti. Tyrimo duomenys apibendrinti.
Ketvirtoje dalyje aptariama šiuo metu mokyklose vykdoma sielovados veikla, jos trūkumai ir šių trūkumų priežastys – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, siūlomos priemonės, kaip juos šalinti ir jų išvengti. Pristatomos naujos Jaunimo sielovados gairės, remiantis užsienio autorių praktika ir rekomendacijomis, pateikti siūlymai, kaip tobulinti jaunimo neformaliojo ugdymo sielovados programas, atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir įtraukiant į jas daugiau veiklos formų. Baigiamojoje dalyje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
Teorinėje dalyje (pirmuose dviejuose skyriuose) aptariamas požiūris į ugdymą Bažnyčios mokyme, apžvelgiama labiausiai šį mokymą Lietuvos švietimo sistemoje atitinkanti Katalikiškojo ugdymo ir katalikiškųjų mokyklų koncepcija, pristatomas Jėzaus kaip ugdytojo pavyzdys bei ko iš šio pavyzdžio gali pasimokyti šiuolaikinis ugdytojas, pateiktos neformaliojo ugdymo apibrėžtys ir tikslai bei bendra padėtis Lietuvos mokyklose, aptariama sielovados samprata, jos tikslai ir veiklos formos, padedančios glaudžiau susieti tikėjimą su gyvenimu, autoritetų svarba sielovadoje, jų rengimo problema, kompetentingų specialistų trūkumas, bei bendra sielovados situacija mokykloje. Taip pat apžvelgtas jaunuolio santykis su socialine-kultūrine aplinka, jos keliami iššūkiai bei reikšmė jaunuolio asmenybei bei įtaka katalikiškųjų vertybių formavimui.
Trečioje dalyje atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama atskleisti sielovados padėtį X mokykloje, pateikti jo rezultatai. Tyrimo metu atskleistos jaunuolių požiūrio į tikėjimą ir šeimos bei amžiaus sąsajos, šeimos modelio įtaka jaunuolio religingumui. Aptarti moksleivių lūkesčiai dėl sielovados veiklos mokykloje ir trukdžiai juos įgyvendinti. Tyrimo duomenys apibendrinti.
Ketvirtoje dalyje aptariama šiuo metu mokyklose vykdoma sielovados veikla, jos trūkumai ir šių trūkumų priežastys – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, siūlomos priemonės, kaip juos šalinti ir jų išvengti. Pristatomos naujos Jaunimo sielovados gairės, remiantis užsienio autorių praktika ir rekomendacijomis, pateikti siūlymai, kaip tobulinti jaunimo neformaliojo ugdymo sielovados programas, atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir įtraukiant į jas daugiau veiklos formų. Baigiamojoje dalyje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.
The thesis consists of an introduction, four chapters, conclusions, recommendations, and appendices. The paper examines youth ministry as part of informal education at a Lithuanian school, discusses the obstacles in this sphere, analyzes the problem of student engagement and elaborates on the social and cultural factors that hinder young people from developing traditional values and a positive outlook on life. The theoretical section (the first two chapters) discusses the approach to education in Church doctrine and aims at reviewing the concept of Catholic education and Catholic schools, which are the closest equivalents of this approach in the Lithuanian educational system. This section of the paper presents Jesus as a model educator and discusses what a modern teacher could learn from His example. In addition, it describes the definitions and objectives of informal education and the overall situation in Lithuanian schools in this respect, discusses the concept and goals of ministry, as well as the activities that may create a closer link between faith and everyday life, the importance of authority figures in pastoral care and the problems associated with their preparation, the lack of competent professionals, and the general pastoral situation at the school. Furthermore, this section explores the relationship between young people and the social and cultural environment, the challenges posed by the latter and the impact the young people’s surroundings may have on their personality and on the development of Catholic values. The third section consists of a study designed to reveal the pastoral situation at a particular school, X of school. The study revealed young people's approach to faith, as well as to intergenerational and family connections, and demonstrated the influence of the family on young people’s faith. In this section, the author discusses the students' expectations regarding the pastoral activities of the school and the obstacles to fulfilling them. The results of the study have been summarized. The fourth section discusses the pastoral activity carried out in schools at present, its shortcomings and the reasons behind them, both in Lithuania and in the rest of the world. Measures are proposed to address or prevent these shortcomings. The author introduces new youth ministry guidelines based on the practice and recommendations of foreign authors, and offers suggestions on how to improve and diversify the pastoral care programs carried out as part of informal educational programs for young people depending on the age of the participants. The final section contains conclusions and recommendations.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access