The intended breakaway : the case of recreational architecture in Soviet Lithuania

Abstract

Lietuvos sovietmečio rekreacinėje architektūroje juntamos to laikotarpio politinės, ideologinės ir estetinės nuostatos. Kuriant įsivaizduojamą „tobulą“ socialistinę Sovietų Sąjungos visuomenę, poilsio sistemos formavimui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Sukurtas savotiškas rekreacinės veiklos „fenomenas“ – išgryninta veiklos ir gyvenimo sfera. Rekreacinė architektūra, kurortų statybos tapo socialistinės valstybės priemone visuotinai poilsio strategijai skleisti. Valingas, neretai ir agresyvaus pobūdžio planingumas, itin smarkiai paveikė Lietuvos kurortų architektūrinį vaizdą ir sąlygojo staigią kurortų plėtrą. Lietuvos kurortų architektūra užima specifinę vietą to laikotarpio architektūros kontekste, kaip viena kūrybiškiausių „erdvių“. Skirtingai, nei daugelyje kitų Lietuvos miestų, kurortuose tuo metu daug statyta pagal individualius (ne tipinius) projektus. Originalių formų paiešką iš dalies sąlygojo funkcinė paskirtis ir užduotis – rekreacinę architektūrą siekta formuoti kitokią, nei gyvenamąją aplinką. Tuometinei Lietuvos kurortų architektūrai būdinga stilių, krypčių, architektūrinių idėjų ir sprendimų įvairovė – nuo istorinio retrospektyvizmo, funkcionalizmo iki savitų, susijusių su nacionalinio stiliaus paieškomis, modernizmo variacijų. Kurortų architektūros raidoje, rekreacinės architektūros raiškoje atsispindi tiek pagrindinės ideologinės nuostatos ir programos pokyčiai, tiek individualios pastangos nuo jų nukrypti.