Anthropology of religion : how the theoretical misconceptions predetermine questions that are asked and answers that can be given

Abstract

Straipsnyje pristatoma religijos termino apibrėžties socialiniuose moksluose problematika ir iš to išplaukiančios teorinės implikacijos. Pirmoje straipsnio dalyje autoriai apžvelgia religijos termino istorinę raidą nuo antikos laikotarpio ir ankstyvosios krikščionybės iki Šviečiamojo amžiaus. Analizuojama, kaip religijos terminas, nuo pirmojo m. e. amžiaus sietas išskirtinai su krikščionybe, Renesanso epochoje liberalizuojamas ir pamažu ima reikšti vidinį žmogaus polinkį. Tokį pokytį daugiausia lėmė susipažinimas su kitomis – nekrikščioniškomis – religinėmis tradicijomis. Šviečiamajame amžiuje religijos terminas tampa priešingybe mokslui ir racionalumui. Religija imama vertinti dichotomijos „mokslas vs religija“ kontekste, t. y. kaip nemoksliška, natūrali, racionalaus proto nepaveikta žmogiškoji būsena ir atitinkamų socialinių praktikų išraiška. Analizuojama, kaip šiame kontekste susiformavo šiuolaikinė moksliškai „pamatuojamos“ religijos apibrėžtis ir su kokiomis problemomis buvo (ir tebėra) susiduriama nuo pat tokios apibrėžties pradžios. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai, kaip buvo ieškoma ir nerandama religijos koncepto atitikmenų kitose kalbose ir kaip ši problema išspręsta pasirenkant sąlyginius lingvistinius atitikmenis. Taip pat autoriai apžvelgia termino „pasaulio religija“ raidą, aiškina šio termino sąlyginumą ir kelia termino mokslinės vertės klausimą. Antroje straipsnio dalyje imamasi analizuoti plačiai paplitusių idėjų ir formuluočių religijos atžvilgiu rinkinį, atsispindintį konkrečiame Kembridžo universiteto Antropologijos fakulteto suformuluotame klausimeteiginyje, kuris skirtas studentų rašto darbams kaip esė tema. Atkreipiamas dėmesys, jog klausimą-teiginį sudarančios idėjos kyla iš minėtos religijos apibrėžties ir marksistinės dialektikos taikymo religijos studijose. [...]

In this article the authors discuss definitional problems of the concept of religion in social science and the consequent theoretical implications that follow if these problems are underestimated. The authors begin with the overview of historical development of the concept of religion and world religion. The article brings forward definitional problems with the concept of religion and questions the scientific value of the concept of world religion. In the second part of the article the authors discuss a set of predispositions and preconceived sociological, philosophical ideas on religion which spring from the Marxist dialectical approach. The authors analyse the limitations of this approach in studying religion and argues that if these problems are ignored, they may lead to theoretical constrains which predetermine the type of questions that can be asked and answers that can be formulated