J.A. Herbačiausko Lietuvos vizija ir mėginimai ją įgyvendinti : 1927 ir 1928 m. kultūriniai vizitai Lenkijoje
Author | Affiliation | |
---|---|---|
LT |
Date | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2006 | 46 | 9 | 30 |
[...] Herbačiausko politinė veikla rėmėsi studijoje "Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu" išdėstytoms idėjoms, kurios buvo artimos Lietuvos krajovcų programai. Kaip ir krajovcai, Herbačiauskas jautėsi esąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, jis pasisakė už laisvą Lenkijos ir Lietuvos (ir Baltarusijos) federaciją, paremtą lygiomis visų piliečių ir tautybių teisėmis. Nekreipdamas dėmesio į Lietuvoje ir Lenkijoje dominuojančias nacionalistines nuotaikas, skelbė iš romantinės tradicijos atėjusią tautos kaip visų luomų vienybės idėją, troško suvienyti bajoriją ir liaudį, bajoriškąją ir liaudies kultūrą, sutaikyti istoriją ir dabartį. Mykolo Krupavičiaus nuomone, Herbačiausko tragizmas, kad su ta pačia jėga mylėjo dvi priešiškas šalis - Lietuvą ir Lenkiją. Daugkartinės Herbačiausko pastangos tarpininkauti tarp dviejų konfliktuojančių šalių, siekiant jas sutaikyti tolerancijos ir krikščioniškos meilės dvasia, baigėsi nesėkmingai. Jo idėja, kad galima sėkmingai veikti kultūros srityje, nepaisant politines situacijos, nepasitvirtino. Dėl to Herbačiauskas tapo svetimas abiem kraštams. Nesugebėjęs prisitaikyti prie naujų politinių tendencijų ir besivystančio nacionalizmo, liko vienu iš paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių, panašiai kaip saujelė Lietuvos krajovcų: Ludwikas Abramowiczus, Konstancija Skirmunt, Mykolas Römeris ir keletas kitų.
This article examines the political ideas of the Lithuanian and Polish writer, Jozef Albin Herbaczewski, presented in this book, The Rebirth of Lithuania According to the Polish Idea, published in 1905. Throughout his life, Herbaczewski was faithful to his principles and tried to help resolve the Polish-Lithuanian conflict, reconcile the common people of Lithuania with the nobility and bring the Polish and Lithuanian cultures into harmony. His political program was close to that of the Lithuanian krajovcy, which proposed a free federation of three independent and equal states: Lithuania, Poland and Byelorussia. This federation was to have been based on equal cultural, political and economic rights for all its citizens and all their respective nationalities. Herbaczewski not only wrote articles and books on this subject, he also tried to be an intermediary between Poland and Lithuania. His unsuccessful cultural visits to Poland in 1927 and 1928 proved that, because of predominant tendency toward nationalizm, both the Lithuanians and the Poles were not ready to resolve the conflict in ways consonant with tolerance.