Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31333
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Bijeikienė, Vilma;Mačianskienė, Nemira
Title: Lithuanian political discourse: expression of agency and responsibility
Other Title: Politinis Lietuvos diskursas: atstovavimo ir atsakomybės raiška
Is part of: Darnioji daugiakalbystė : periodinis mokslo žurnalas = Sustainable multilingualism : biannual scientific journal. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2016, [T.] 8
Extent: p. 60-80
Date: 2016
Note: Online ISSN 2335-2027
Keywords: Politinė lyderystė;Politinis Lietuvos diskursas;Lyčių paskirstymas;Nuoroda į save;Įvardinės formos;Political leadership agency;Political discourse of Lithuania;Gender divisions;Self-reference;Pronominal forms
Abstract: Keičiantis lyties atstovavimo politikoje, o ypač politinėje lyderystėje, situacijai, Lietuvai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, analizuojant moterų politinių lyderių sėkmės pavyzdžius. Viena vertus, bendra moterų parlamentarių dalis Lietuvos Seime tikrai nėra įspūdinga: 26 moterys (18 %) ir 115 vyrų (82 %) dirbo 2008-2012 metų kadencijoje bei 34 moterys (24 %) ir 107 vyrai buvo išrinkti 2012 metų rinkimuose. Tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, 2008-2012 metų kadencijoje moterys užėmė aukščiausius politinius postus Lietuvoje - Lietuvos Prezidentėj Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tokią situaciją galima būtų traktuoti kaip lūžio tašką, atsižvelgiant į plačiai cituojamas stereotipines prielaidas, kad profesijos susietos su politika, ekonomika ar kariniais klausimais yra tipiškos vyriškos profesijos (R. Lakoff, 2000, 2003; Walsh, 2001), arba, anot statistinių duomenų pateiktų Wodak (2003), kad moterys retai užima aukščiausias vadovaujančias pareigas. Beveik įpusėjusi antrąją kadenciją prezidentė Grybauskaitė, sulaukia gana ženklaus žmonių palaikymo pagal populiarumo reitingus. Tai rodo ne tik dramatišką poslinkį nuo tradicinio lyčių paskirstymo, kai moterys buvo „nutildytos" (Cameron, 1998; R. Lakoff, 1975), bet taip pat gana ryškų žingsnį pereinant nuo moteriško pasipriešinimo ir išlikimo diskurso, apie kurį kalba Martin-Rojo (1997) prie sėkmės diskurso. Kaip teigia G. Lakoff (2004), tam, kad politinė kalba atneštų sėkmę, ji turi būti grindžiamas vertybėmis. [...]
In light of the changing picture of gender representation in politics and most importantly in political leadership, Lithuania should be granted a special position among examples of women political leaders' success stories. On the one hand, the general proportion of female MPs in the Lithuanian Parliament Seimas9, is not at all impressive with 26 female (18%) vs. 115 male (82%) MPs in 2008-2012 term and 34 female (24%) vs. 107 male (76%) MPs elected in 2012. On the other hand, however, the highest political offices in Lithuania were held by women in 2008-2012 term: namely the President of Lithuania Dalia Grybauskaitė, the Speaker of Seimas Irena Degutienė, the Minister of Finance Ingrida Šimonytė and the Minister of National Defence Rasa Juknevičienė. The situation itself can be seen as a breaking point with regard to widely-quoted stereotypic assumptions, for instance, professions related to politics, economics and military issues are typical male professions (R. Lakoff, 2000, 2003; Walsh, 2001) or some underlying statistical evidence like the one provided by Wodak (2003) that women rarely occupy the top authoritative positions. Moreover, with around two years in office in her second term President Grybauskaitė has been largely enjoying people's support in popularity polls. This not only demonstrates a dramatic shift from traditional gender divisions of women being 'silenced' (Cameron, 1998, R. Lakoff, 1975), but also a rather significant move from the female discourse of resistance and survival presented by Martin-Rojo (1997) to the discourse of success. G. Lakoff (2004) claims that for political discourse to be successful it needs to be built on values. With these observations in mind, the present paper aims to investigate how such values as responsibility, fairness, active agency, etc. are delivered through choices of pronouns (Cf. Wilson, 1990) and equivalent morphological forms by the main political leaders in Lithuania;[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/31333
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31333/1/ISSN2335-2027_2016_N_8.PG_60-80.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31333
https://doi.org/10.7220/2335-2027.8.3
Affiliation(s): Užsienio kalbų institutas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2016, nr. 8
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.86 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

278
checked on Mar 30, 2020

Download(s)

190
checked on Mar 30, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.