The stakeholder concept analysis
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2013 | 68 | 41 | 52 |
Straipsnio tikslas – atskleisti suinteresuotų asmenų sampratos raidą, remiantis suinteresuotų asmenų teorijos įžvalgomis bei šiuolaikiniais požiūriais: instrumentiniu, strateginio valdymo ir tinklo. Pastarojo meto verslo pokyčių ir, ypač, finansų ir ekonomikos krizės įtakoje suinteresuotų asmenų teorija išgyveno sparčią evoliuciją. R. E. Freemano (1984) darbe „Strateginis valdymas: suinteresuotųjų asmenų požiūris” suformuota klasikinė koncepcija, kuria siekta paaiškinti kompanijos ir jos išorinės aplinkos sąryšį bei jį nulemiančius veiksnius. Š iuolaikinėje mokslinėje literatūroje, remiantis suinteresuotų asmenų teorijos įžvalgomis, išskiriamos dvi ryškios teorijų grupės – instrumentinė ir normatyvinė. Jose koncentruojamasi į tyrimus keliomis kryptimis, t.y. suinteresuotųjų asmenų strateginio valdymo aspektus (Bridoux, 2013; Harrison, Bosse, 2013; Crilly, Sloan, 2012; Fassin, 2012), suinteresuotųjų asmenų spaudimo poveikio aspektus (Chen, Kacperczyk, Molina, 2012; Ten et al., 2012; Ayerbe et al., 2012; Reimann et al., 2012), suinteresuotųjų asmenų santykio su korporatyviniu valdymu aspektus (Ayuso, Rodríguez, Castro, 2012) bei suinteresuotųjų asmenų ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajos aspektus (Mahon, Wartick, 2012). Suinteresuotųjų asmenų teorija vystėsi, remdamasi fundamentaliais sociologijos, ekonomikos, politikos bei etikos pagrindais. Tačiau, nepaisant didelio skaičiaus teorinių ir empirinių darbų, teoriniai požiūriai neretai lieka kontraversiški, egzistuoja esminiai koncepcijų skirtumai. Suinteresuotųjų asmenų sampratą plačiai analizuoja įvairių sričių mokslininkai. Sampratos raidos analizė parodė, kad vieningo apibrėžimo nėra, vieni autoriai pateikia išsamesnius, kiti daugiau apibendrinančius, treti – siaurus apibrėžimus. [...]
The purpose of the paper is to discuss the stakeholder concept and its development, based on stakeholder theoretical framework, and instrumental, strategic management and network approaches. The authors discuss different classification of stakeholders, contrast narrow and broad stakeholder concepts, provide a review of their distinctive features. The differences in approaches to stakeholder expectations literature are contrasted.