Alergizuojančių medžių rūšių nustatymas ir jų įtaka vaikų sergamumui kvėpavimo takų alerginėmis ligomis

Abstract

Žaliosios infrastruktūros komponentai yra svarbus geresnės žmonių savijautos veiksnys, tačiau, medžių į aplinką paskleidžiamos žiedadulkės yra susijusios su alerginių kvėpavimo takų ligų rizika ir simptomų paūmėjimu. Šios disertacijos tikslas – nustatyti pagrindines alergizuojančias medžių rūšis ir įvertinti jų įtaką vaikų sergamumui kvėpavimo takų alerginėmis ligomis. Disertaciniame tyrime alergizuojantys medžiai rūšinės įvairovės identifikavimui buvo atrinkti, remiantis Kauno miesto žaliųjų plotų inventorizacija ir naudojantis GIS. Pirmą kartą, naudojant tokį tikslų ir objektyvų žalumos įvertinimo matą, skirtingose tyrimo dalyvių aplinkose (namai, darželis), buvo nustatytas ryšys tarp alergizuojančių medžių gausos ir ikimokyklinio amžiaus vaikų rizikos susirgti kvėpavimo takų alerginėmis ligomis. Tyrimų rezultatai rodo, kad labiausiai Kauno mieste paplitusios alergizuojančios medžių rūšys yra klevai (44 %) ir beržai (28 %), o mažiausiai aptinkama alksnių ir lazdynų. Didžiausias alergizuojančių medžių rūšių paplitimas ir kvėpavimo takų alerginėmis ligomis sergančių vaikų skaičius užfiksuoti didžiausiu gyventojų ir alergizuojančių medžių skaičiumi bei tankumu pasižyminčiame Dainavos mikrorajone. Nustatyta, jog didžiausioje alergizuojančių medžių gausos zonoje gyvenantiems vaikams statistiškai reikšmingai didėja alergijos simptomų rizika, o daugiausia kvėpavimo takų alerginių ligų simptomų tyrime dalyvavusiems vaikams pasireiškė balandžio ir gegužės mėnesiais, kuomet žydi pagrindine polinozės priežastimi pripažintų genčių medžiai. Siekiant sumažinti alergizuojančių medžių rūšių poveikį vaikų sveikatai, siūloma parengti naujus darželių teritorijų apželdinimo planus ir numatyti visų sveikatai potencialiai pavojingų medžių pakeitimą nealergizuojančiomis rūšimis.

Components of the green infrastructure are an important factor for improvement of people's well-being. However, tree pollen are related to the risk of allergic respiratory diseases and can exacerbate underlying symptoms. The aim of the dissertation is to identify the major allergenic tree species and to assess their impact on the respiratory allergic diseases morbidity in children. In the dissertation research, the allergenic trees for identification of variety of species were selected based on the inventory of the green spaces of Kaunas city and using GIS. For the first time, while using an accurate and objective greenery measure in different types of environment of participants of the research (home, kindergarten), association was established between abundance of the allergenic trees and risk of respiratory allergies in preschool children. The results of the research show that the most prevalent allergenic trees species are maple (44 %) and birch (28 %). Alder and hazel are the most rarely found species. The highest distribution of allergenic trees species and the highest number of children suffering from respiratory allergies was recorded in Dainava district, which is characterized by the highest population and the biggest number and density of trees producing allergenic pollen. Children living in the highest abundance zone of the allergenic trees have a statistically significant increase risk of allergy symptoms. The research participants who were allergic to anemophilous tree pollen had the most symptoms of respiratory allergies in April and May, when bloom the trees which are recognized as the main cause of polinosis. To reduce effects of the allergenic tree species on children's health, we recommend to develop new plans for plantation of kindergarten territories and foresee replacement of all trees potentially hazardous to health with non-allergenic species.