Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/108356
Type of publication: Bakalauro darbas / Bachelor thesis
Field of Science: Edukologija (S007) / Education
Author(s): Kavaliauskienė, Eglė Marija
Title: Paauglių neformaliojo muzikinio švietimo poreikiai
Other Title: Needs of adolescents' non-formal music education
Extent: 42 p.
Date: 22-Jun-2020
Keywords: Neformalusis muzikinis švietimas;Non-formal music education;Paaugliai;Adolescents;Poreikiai;Needs
Abstract: Tyrimo objektas – neformalusis muzikinis švietimas. Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių neformaliojo muzikinio švietimo poreikių ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti švietimo dokumentus, metodinę bei mokslinę literatūrą, atitinkančią tyrimo problematiką ir pateikti neformaliojo švietimo sampratą. 2. Išsiaiškinti neformaliojo muzikinio švietimo populiarumą tarp paauglių ir palyginti su kitais neformalaus ugdymo būreliais. 3. Mokytojų interviu kontekste nustatyti veiksnius, skatinančius paauglių neformaliojo muzikinio švietimo poreikius. Tyrimo metodai: • Švietimo dokumentų ir mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Interviu. • Kiekybinė (absoliučių ir procentinių dažnių skaičiavimas) ir kokybinė (atsakymų turinio) duomenų analizė. Išvados: 1. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą galima teigti, kad neformalusis švietimas vis dar yra populiarus. Seniau jis buvo populiaresnis, tačiau įtaką daro aplinkos veiksniai. Nebuvo kompiuterių ir telefonų, vaikai daugiau laiko praleisdavo bendraudami ir bendradarbiaudami ne virtualioje aplinkoje. Neformalusis švietimas integravo naujus metodus į mokymo procesą ir taip pakeitė per ilgą laiką nusistovėjusius mokymo standartus. 2. Tyrimo metu, aiškinantis neformaliojo muzikinio švietimo populiarumą tarp paauglių, taip pat buvo pasidomėta ir kitų neformaliojo švietimo sričių privalumais ir trūkumais, buvo nustatyta, kad vaikų pasirinktuose būreliuose yra taikoma daug naujų metodų, naudojamos vadybos funkcijos pedagogo veikloje. Dauguma vaikų sugeba gautą patirtį pritaikyti kitoje aplinkoje. Laisviausiai jie jaučiasi, būtent, neformaliajame muzikiniame ugdyme, nes ten daugiausia gali improvizuoti, būti savimi. Mokytojus jie mato kaip išsilavinusius, naujovėmis besidomičius ir labai gerus pedagogus. Neformalusis muzikinis švietimas šiuo metu laisvumą skatina labiausiai, todėl šiandien jis yra vienas iš populiariausių neformaliojo švietimo sričių. 3. Interviu su mokytojais atskleidė, kad paaugliams svarbiausia renkantis neformaliojo švietimo būrelius, yra jaustis saugiais, turėti tvirtą ryšį su vadovu, būti išklausytiems. Taip pat svarbu, kad už gerai atliktus darbus būtų giriami ir turėtų galimybę save realizuoti.
The object of research: adolescents’ non-formal music education. The goal of research: to reveal the peculiarities of needs of adolescents’ non-formal music education. The objectives of research: 1. To analyse the educational documents, methodological and scholarly literature that focus on the research problems and to provide the conception of non-formal education. 2. To identify the popularity of non-formal music education among children and to compare it with popularity of other societies of non-formal education. 3. To identify the factors that promote the needs of adolescents’ non-formal education in the context of interview with teachers. The methods of research: • Analysis of educational document and scholarly literature. • Questionnaire survey. • Interview. • Quantitative (calculation of absolute and percentage frequencies) and qualitative (content) data analysis. Conclusions: 1. The conducted analysis of scholarly literature allows concluding that non-formal education is still popular. Previously its popularity was higher. In the era without computers and smart telephones, children used to communicate and collaborate face-to-face more. Non-formal education has integrated new methods into the process of learning and has changed the long-established learning standards. 2. Seeking to identify the popularity of non-formal music education among adolescents, attempts were made to study the advantages and disadvantages in other spheres of non-formal education. It was established that a lot of new methods are applied in non-formal education activities chosen by children and that teachers employ managerial functions in their activity. The majority of children are able to apply the acquired experience in different environment. Namely in non-formal music education they feel the freest because they are able to improvise and be themselves. They see their teachers as well-educated and very good educators, who are interested in innovations. At present non-formal music education encourages adolescents’ freedom most of all and, therefore, it is one of the most popular areas of non-formal education. 3. The interview with teachers revealed that the adolescents’ choice of non-formal education to biggest extent depends on how safe they feel, how strong is their relation with the leading teacher and on the possibility of being heard. It is important for them to be praised for conducted works and to be provided with a possibility for self-realisation.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/108356
Affiliation(s): Švietimo akademija
Appears in Collections:2020 m. (ŠA bak.)

Files in This Item:
egle_marija_kavaliauskiene_bd.pdf1.06 MBAdobe PDF   Until 2025-06-22View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.