| Abstract: | Chitinas ir chitozanas – tai natūralūs junginiai, išgauti iš gamtos. Chitinas sudaro nariuotakojų skeletą ir yra pagrindinė grybienos sudedamoji dalis, iš jo išgaunamas chitozanas. Chitozanas turi antibakterinių savybių, todėl gali sulėtinti arba sustabdyti bakterijų augimą, plačiai naudojamas in vitro tyrimuose. Taip pat juo galėtume pakeisti nenatūralias trąšas, kurios nors ir gali greitinti produktų augimą, apsaugoti nuo kenkėjų, tačiau yra nedraugiškos aplinkai, skleidžia chemines medžiagas į aplinką.
Tyrimui buvo tyrimo objektu pasirinktos įvairių populiacijų paprastosios eglės (Picea abies) sėklos ir tirtas užkrėstumo bei sudygimo ir ūglio ilgio dažnis jas paveikus skirtingų molekulinių masių ir koncentracijų chitozanais, bei kontroliniu tirpalu, kuris buvo pasirinktas 1 % acto rūgštis. Rezultatai buvo stebimi in vitro sąlygomis, registruojami duomenys po 2 savaičių nuo sėklų pasodinimo maitinamojoje terpėje. Chitozano tyriamaisiais mėginiais pasirinktos tokios koncentracijos ir molekulinės masės: maža molekulinė masė, vidutinė molekulinė masė bei didelė molekulinė masė ir 0,5 g/l, 2 g/l ir 10 g/l koncentracija. Atliktas bendras visų populiacijų sėklų užkrėstumo įvertinimas, kad būtų galima išsirinkti labiausiai užkrėsta populiacija. Chitozanų tyrimams pasirinkta 351 populiacija, o neutralaus rūgštingumo tyrimui – 518 ir 653, mažiau užkrėstos populiacijos. Įvertinti statistiškai patikimi skirtumai tarp dažnių. Nustatyta, kad infekcijos ir sudygimo dažniui bei ūglių ilgiams įtakos turi chitozano koncentracija bei molekulinė masė, taip pat poveikio trukmė, kadangi sėklos buvo tirpalais paveiktos 2 val. ir 24 val.
Chitin and chitosan are natural compounds extracted from nature. The skeleton of arthropods is composed of chitin and is the main constituent of the fungus. Also, chitosan is extracted from chitin. Chitosan has antibacterial properties and can slow or stop the growth of bacteria, which is widely used in in vitro. It could also replace unnatural fertilizers, which, although they can speed up the growth of products, protect them from pests, are environmentally friendly and release chemicals into the environment.
Seeds of various populations of Norway spruce (Picea abies) were selected for the study and the frequency of infestation and germination and shoot length after exposure to chitosan of different molecular weights and concentrations, as a control solution selected 1% acetic acid. The results were monitored in vitro, data were recorded 2 weeks after seeding in nutrient medium. The following concentrations and molecular weights were selected for the chitosan test samples: low molecular weight, medium molecular weight and high molecular weight and 0,5 g/l, 2 g/l and 10 g/l. An overall assessment of seed infestation in all populations was performed to select the most infested population. 351 populations were selected for chitosan studies, and 518 and 653, less infected populations for the neutral acidity study. Statistically significant differences between frequencies were estimated. The frequency of infection and germination and shoot length were found to be influenced by the concentration and molecular weight of chitosan, as well as the duration of exposure, as the seeds were exposed to the solutions for 2 hours and 24 hours. |
