Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/107447
Type of publication: Bakalauro darbas / Bachelor thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra (N012) / Ecology and environmental science
Author(s): Paulionytė, Judita
Title: Kauno miesto aplinkos kokybės vertinimas pasyvios lichenoindikacijos metodu
Other Title: Environmental Quality Assessment of Kaunas City by Passive Lichenoindication Method
Extent: 45 p.
Date: 16-Jun-2020
Keywords: Pasyvi lichenoindikacija;Passive lichenoindication;Kauno miestas;Kaunas city;LDV;LDV;Kerpės;Lichen
Abstract: Miestų spartus vystymasis, urbanizacija, turizmo ir pramonės plėtra, ekonominis augimas, spartėjančios statybų apimtys ir gyventojų skaičiaus augimas ir dar daugelis kitų faktorių ne tik skatina gyvenimo kokybės gerėjimą, bet ir dažnai sukelia ir daugelį aplinkosauginių ir ekologinių problemų. Vienas iš specifinių užterštos aplinkos stebėsenos metodų yra bioindikacija, t. y. aplinkos užterštumo lygio nustatymas, pasitelkus gyvus organizmus. Lichenoindikacijos metodika yra vienas iš bioindikacijos būdų, kuris pasitelkia kerpes, nes jos yra puikūs pasikeitusios aplinkos indikatoriai, kurie sugeba atspindėti ir reaguoti į daugumą pažeidimų ekosistemose. Šio darbo tikslas yra nustatyti Kauno miesto aplinkos kokybę, naudojantis pasyvios lichenoindikacijos metodu. Tyrimo metu buvo nustatyta kerpių rūšių sudėtis ir gausumas, įvairovė ir kerpių rūšių įvairovės pasiskirstymas pagal funkcines grupes bei priklausomybė nuo aplinkos kintamųjų (SO2, NO2, NDVI, KD10). Kauno mieste rastos 25 kerpių rūšys, daugiausiai – žaliojoje zonoje, o mažiausiai – pramonės. Kerpių rūšių pasiskirstymas ant vieno medžio buvo netolygus ir statistiškai reikšmingas tarp skirtingų zonų. Nustatytas statistiškai reikšmingas kerpių rūšių įvairovės vertės skirtumas tik tarp žaliosios ir pramoninės zonų pagal kerpių poreikio azotui indikatorines grupes ir tolerancijos pH funkcines grupes. Pastebėta, kad dvi zonos, kurios priskiriamos prie intensyvaus žemės naudojimo (urbanizuota ir pramoninė) pagal kerpių rūšių rodiklius statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tad šios dvi zonos yra panašios ne tik urbanizacijos lygiu, bet ir savo aplinkos kokybe ir taršos kiekiu. Statistiškai patikimas ryšys tarp SO2 metinės koncentracijos ir epifitinių kerpių rūšių indikatorinių rodiklių nustatytas nebuvo. Nustatytas teigiamas NO2 koncentracijos ryšys su epifitinių kerpių rodikliais – LDV bendros vertės (r= 0,59, p<0,05), nitrofilinių (r= 0,74, p<0,05) ir neutrofilinių (r= 0,63, p<0,05) grupių. KD10 koncentracijos ryšys su nitrofiline grupe buvo taip pat teigiamas (r= 0,6, p<0,05). Kauno miesto aplinkos kokybė tarp skirtingų objekto vietovių yra skirtinga tik tarp mažą žemės intensyvumą turinčių vietų ir pramoninio pobūdžio vietovių, o tarp gyvenamųjų ir pramonės zonų reikšmingo aplinkos kokybės skirtumo nėra.
Rapid urbanization, tourism, industrial development, economic growth, accelerating construction, and population growth not only contribute to the improvement of the quality of life but often also cause many environmental and ecological problems. One of the specific methods for monitoring a polluted environment is bioindication – determination of the level of environmental contamination by using living organisms. The lichenoindication methodology is one of the bioindication methods that use lichens because they are excellent indicators of a changing environment that can reflect and respond to most damage in ecosystems. This work aimed to determine the quality of the Kaunas city environment using a passive lichenoindication method. The composition and abundance of lichen species, lichen diversity value, and distribution by functional groups, and dependence with environmental variables (SO2, NO2, NDVI, PM10) were determined during the study. The research has found a total of 25 species. The variety of lichen species detected was considerably higher in the green zones comparing to the industrial zones. Uneven and statistically significant distribution of lichen species on one tree was found. According to the demand for nitrogen it turned out that more lichen species were detected in the industrial zone than in the green zone. According to the pH of the substrate, most acidophilic lichen species were found in the green zone and neutrophilic species mostly in the industrial zone. It was observed that the two zones classified as intensive land use (urban and industrial) did not differ statistically significantly in terms of lichen species indicators, so these two zones are similar not only in terms of urbanization but also in terms of environmental quality and pollution. No statistically significant relationship was calculated between the annual concentration of SO2 and the indicators of epiphytic lichen species. A positive correlation was identified between lichen diversity value (r = 0,59 p <0,05), nitrophilic (r = 0,74, p <0,01) and neutrophilic (r = 0,63, p <0,05) functional groups and average NO2 concentrations. There was also a positive relationship between PM10 concentration and the diversity of nitrophilic lichen species (r = 0,6, p <0,05). The quality of Kaunas city environment between different study sites was different only between low-intensity and industrial sites, and there is no significant difference in environmental quality between residential and industrial areas.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/107447
Affiliation(s): Gamtos mokslų fakultetas
Aplinkotyros katedra
Appears in Collections:2020 m. (GMF bak.)

Files in This Item:
judita_paulionyte_bd.pdf1.49 MBAdobe PDF   Until 2025-06-16View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.