Options
Skirtingų juodalksnio (Alnus glutinosa L.) ir gauruotojo alksnio (Alnus x pubescens L.) genotipų daigumo savybės
Čėsna, Vytautas |
Alksniai (Alnus) žinomi dėl simbiotinių ryšių su azotą fiksuojančiomis (Frankia alni L.) bakterijomis. Iš oro bakterijos absorbuoja azotą, dėl to medis gali jį priimti. Savo ruožtu, alksnis bakterijoms suteikia cukrų, kurį jos naudoja fotosintezės procesui vykti. Alksnių sodinimas miškuose ir kitose gamtos apylinkėse pasirenkamas ne tik dėl sąveikos su bakterijomis ir dirvos praturtinimu azotu, bet ir didinant vietovės atsparumą nuo patogeninių grybų. Tyrimo darbo metu palyginta juodalksnio (Alnus glutinosa) sąveika su Frankia alni genties azotą fiksuojančiomis bakterijomis, esant skirtingoms rūgštingumo terpėms in vitro kultūroje. Geriausia sąveika tarp medžio ir bakterijų nustatyta, esant pH 4,9, kur medžio daigumas didesnis, lyginant su kitomis pasirinktomis pH reikšmėmis. Taip pat nustatytos 9 skirtingų juodalksnio ir 4 skirtingų gauruotojo alksnio (Alnus x pubescens) genotipų galimybės išaugti ir padėti dygti šalia pasodintoms atsitiktinio genotipo alksnio sėkloms, kuomet nėra grybo infekcijos ir kai mėgintuvėlyje yra grybas. Grybinės infekcijos atsiradimo dažnis išsiskyrė skirtinguose alksnio genotipuose nuo 18,6% (H1) iki 83,3% (Z2). Tuo tarpu Z4 genotipo juodalksniai pasižymėjo labai geru augimu augdami tiek be grybo, tiek kartu su grybu, kur lapų išsiskleidimo dažnis įvertintas atitinkamai 68,9% ir 69,2%. Identifikuota, jog didžioji dalis (66,7%) grybo priklausė Cladosporium tenuissimum rūšiai. Išaugę alksnių eksplantai padėjo geriau vystytis ir kitiems atsitiktinio genotipo alksniams esant C. tenuissimum grybo infekcijai. Tyrimo rezultatai parodo, jog alksniai turi savybes išskirti biotinius veiksnius, išaugti kuomet yra puolami grybų bei padėti išaugti kitiems medžiams, kas svarbu kuriant efektyvią miško plantaciją.
Alders (Alnus) are especially known for their symbiotic relationship with nitrogen fixing (Frankia alni L.) bacteria. The bacterium absorbs nitrogen from the air and for this reason the tree can accept it. Otherwise, the alder gives sugar for the bacterium that is used for the process of photosynthesis. Also, alders could be planted in forests due to their abilities to be resistant to fungi and help other trees stay healthy. The purposes of this project are to compare alder interaction with nitrogen fixing bacteria Frankia alni in different pH in vitro culture. The best interaction between plants and bacterium was estimated when pH was 4.9. Moreover, it was try to assess the growth differences between 9 various genotypes of black and 4 hybrid (Alnus x pubescens) alders: which alder‘s genotypes could grow better than others and which could help to grow other alders without and with fungi. Infection of fungi affected alders explants differently and results ranged from 18.6% (H1) to 83.3% (Z2 genotype). The fungi had a negative impact for alder growth in all genotypes except Z4, where frequency of leaves germination was bigger when alder was growing with fungi than without it (69.2% and 68.9%, respectively). It was analyzed that the main fungi (66.7%) belonged to Cladosporium tenuissimum species. By the way, explants of alders helped to grow for other random genotype alders with infection of C. tenuissimum. The results of the researches shown that alders could distinguish biotic factors and grow when they were affected by fungi infection and help to grow for others trees when they were affected by fungi either. These factors were important for creating industrial forests in our nature.