| Abstract: | Tyrimo metodai. Aviečių uogos buvo džiovinamos džiovinimo spintoje „Termaks“, esant keturioms skirtingoms temperatūroms – 50, 55, 60, 65 °C. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant mėginius iki pastovios masės; ląstelienos kiekis nustatytas Weender metodu; baltymų kiekis – Kjeldalio metodu; riebalų kiekis – Soksleto metodu; pelenų kiekis – deginant mėginius mufelinėje krosnyje; Vitamino C kiekis – Murri metodu; Antocianų kiekis – spektrofotometriniu metodu; tirpių sausųjų medžiagų kiekis – refraktometriniu metodu. Spalvos rodikliai – L*, a*, b* (šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIE L*a*b* skalę) nustatyti spektrofotometru „ColorFlex EZ“. Atlikta visų tyrimų duomenų statistinė analizė.
Tyrimo rezultatai. Ištyrus džiovintų aviečių cheminę sudėtį nustatyta, kad didžiausias sausųjų medžiagų kiekis buvo džiovinant avietes 65 °C temperatūroje ir siekė 92,20 %. Džiovinimo temperatūra neturėjo esminės įtakos ląstelienos, baltymų ir riebalų kiekiui. Didžiausias pelenų kiekis nustatytas avietes džiovinant 55 ir 65 °C temperatūroje (atitinkamai 3,36 % ir 3,34 %). Didėjant džiovinimo temperatūrai, vitamino C kiekis mažėjo ir didžiausias buvo džiovinant uogas 50 °C temperatūroje (27,87 mg 100 g-1). Esminai didžiausias antocianų kiekis nustatytas avietes džiovinant 50 °C temperatūroje (15,28 %). Didžiausias sausųjų tirpių medžiagų kiekis buvo džiovinant uogas 50 °C temperatūroje (8,70 %). Šviesiausios buvo 50 °C (L* = 24,94 NBS) temperatūroje džiovintos aviečių uogos, tamsiausios – 65 °C (22,06 NBS). Raudonos spalvos intensyvumui temperatūra įtakos netūrėjo, esminių skirtumų nenustatyta. Didžiausias geltonos spalvos ryškumas buvo nustatytas džiovinant aviečių uogas 55, 60, 65 °C (5,60 – 6,19 NBS), tarp kurių esminių skirtumų nėra, mažiausias – 50 °C temperatūroje (b* = 5,22 NBS).
Research methods. Raspberry berries was dried in a drying oven "Termaks" at four different temperatures - 50, 55, 60, 65 ° C. The dry matter content was established by drying the samples to constant weight; fiber content was determined by the Weender method; protein content – by the Kjeldahl method; fat content – by Soxhlet method; ash content - by burning samples in a muffle furnace; Vitamin C content – by Murri method; Anthocyanin content - by spectrophotometric method; soluble solids content – by refractometric method. Color parameters - L *, a *, b * (brightness, redness and yellowing coordinates according to the CIE L * a * b * scale) were determined with a ColorFlex EZ spectrophotometer. Statistical analysis of all research data was performed.
Research results. Examination of the chemical composition of dried raspberries showed that the highest dry matter content was when dried at 65 ° C and reached 92.20 %. Drying temperature had no significant effect on fiber, protein, and fat content. The highest ash content was found when the raspberries were dried at 55 and 65 ° C (3.36% and 3.34%, respectively). As the drying temperature increased, the amount of vitamin C decreased and was highest when the berries were dried at 50 ° C (27.87 mg per 100 g-1). Essentially the highest anthocyanin content was found when raspberries were dried at 50 ° C (15.28 %). The highest content of dry soluble substances was when drying berries at 50 ° C (8.70 %). The lightest were raspberry berries dried at 50 ° C (L * = 24.94 NBS) and the darkest at 65 ° C (22.06 NBS). The intensity of the red color was not affected by the temperature, no significant differences were found. The highest yellow brightness was found when drying raspberries at 55, 60, 65 ° C (5.60 - 6.19 NBS), with no significant differences, the lowest - at 50 ° C (b * = 5.22 NBS). |
