Klimato sąlygų poveikis paprastosios pušies metiniam prieaugiui Aukštaitijos nacionaliniame parke (Lietuva)

Abstract

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) yra plačiai paplitusi šiaurinio ir vidutinio klimato kraštuose, todėl dažnai pasirenkama kaip rūšis tiriant aplinkos poveikio ir klimato sąlygų įtaką skirtingoms ekosistemoms. Aukštaitijos nacionaliniame parke (Rytų Lietuva) per keturiasdešimt dvejus metus (1976–2017 m.) buvo sukaupta unikali pušų medžių skersmens matavimų laiko eilutė naudojant juostinius dendrometrus. Mes įvertinome metinius medžių skersmens augimo dinaminius rodiklius ir jų reakciją į meteorologines sąlygas, taip pat tarpmetinius ir sezoninius medžio skersmens pokyčius tyrimo teritorijoje. Analizavome medžio skersmens pokyčių duomenis nuo kiekvienų metų gegužės 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Taip pat išanalizavome dienos ir mėnesio vidutinę, maksimalią ir minimalią oro temperatūras, paros ir mėnesio kritulių sumas remdamiesi Utenos meteorologijos stoties (arčiausiai tyrimo teritorijos) duomenimis. Norėdami įvertinti meteorologinių sąlygų įtaką medžio radialiniam prieaugiui konkrečiais metais, naudojome ARIMA (1, 1, 1) modelio išvesties duomenis. Medžio skersmens augimo ir oro sąlygų koreliacija buvo nustatyta naudojant Spearmano koreliacijos koeficientą. Ilgalaikiai medžio skersmens prieaugio verčių pokyčiai apskaičiuoti tiesinės regresijos metodu. Statistiniam pokyčių reikšmingumui įvertinti buvo naudojamas Manno ir Kendallo testas. Mūsų tyrimas parodė, kad medžio skersmens prieaugio pradžią lemia oro temperatūros pakilimas pavasarį. Reikėtų pažymėti, kad medžių skersmens augimui gegužę didžiausią įtaką turi viso pavasario sezono temperatūros sąlygos, o kritulių kiekis nėra toks svarbus, nes žemė paprastai būna prisotinta sniego tirpsmo vandens ir, nepaisant kritulių nepritekliaus, orų sąlygos gali būti palankios augimui, jei tik oro temperatūros reikšmės yra didesnės už įprastas vidutines. Trumpalaikiam medžių skersmens [...]