Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/105540
Type of publication: Konferencijų tezės nerecenzuojamuose leidiniuose / Conference theses in non-peer-reviewed publications (T2)
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Krokaitė, Edvina;Rekašius Tomas;Juškaitytė, Erika;Jocienė, Lina;Kupčinskienė, Eugenija
Title: Echinocystis lobata mityba azotu priklausomai nuo buveinės
Other Title: Nitrogen nutrition of Echinocystis Lobata depending on habitat
Is part of: Klimato kaita Lietuvoje: globalūs ir nacionaliniai iššūkiai, stebėsena ir politikos gairės : konferencijos pranešimų tezės, 2020 m. gegužės 22 d. / Vilniaus universiteto Geomokslų institutas; Lietuvos geografų draugija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020
Extent: p. 66
Date: 2020
ISBN: 9786090704059
Abstract: Klimato pokyčiai, atsirandantys dėl atmosferos bei įvairių procesų, įskaitant temperatūrą, kritulius, vėją, kaitos, yra reikšmingi. Klimato kaitos terminas dažnai siejamas su globaliu atšilimu. Augalija yra jautri tokiems pokyčiams. Viena iš sparčiausiai besiplečiančių invazinių pakrančių augalų rūšių Lietuvoje – Echinocystis lobata, dėl besikeičiančių klimato sąlygų užimanti natūraliai augančių augalų rūšių buveines. Šis augalas auga upių pakrantėse, bet tai tik viena jo sėkmingo paplitimo priežasčių. Vandens ekosistemoms tenka didelė žmogaus veiklos apkrova, kuri neretai siejama su klimato kaita. Tačiau Baltijos šalyse šia tema vis dar trūksta informacijos. Norint įvertinti aplinkos veiksnių įtaką besikeičiančiam klimatui, galima nustatyti azoto (N) koncentraciją. Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti lapų azoto koncentraciją ir susieti ją su aplinkos parametrais: upės dydžiu, būkle, kilme, žemės naudojimo rūšimis ir geografine padėtimi. Kjeldalio metodu ištirta 18 E. lobata populiacijų, augusių Nemuno baseine. Azoto koncentracija išreikšta sausosios masės procentais (% s. m.). Lapų N koncentracija svyravo nuo 3,72 % s. m. (Nemuno populiacijoje) iki 4,91 % s. m. (Atmatos populiacijoje). Kontrastingiausios populiacijos skyrėsi 1,32 karto (p < 0,05). Vidutinė lapų N koncentracija populiacijose buvo 4,18 % s. m. E. lobata kaupia didelius N kiekius. Palyginti su dažniausiai greta augančių augalų rūšimis – Lythrum salicaria, Stuckenia pectinata, Phalaris arundinacea, Bidens frondosa, Phragmites australis, Nuphar lutea, E. lobata populiacijos pasižymėjo didžiausia lapų N koncentracija. Yra žinoma, kad 2000–2006 m. laikotarpiu pagrindinis N kiekis į Kauno miestą pateko iš taškinių[...]
Internet: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.58
Affiliation(s): Aplinkos tyrimų centras
Biologijos katedra
Gamtos mokslų fakultetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.89 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.