Turkijos televizijos serialai kaip musulmonų sociokultūrinio gyvenimo atspindys ir minkštoji galia

Abstract

Turkijoje, kurios 98 proc. gyventojų yra musulmonai, televizijos rinka, daranti įtaką politiniams sprendimams tiek šalies viduje, tiek išorėje, suklestėjo palyginti neseniai, tačiau padarė didžiulį šuolį. Dabar TV programa strategiškai nukreipiama turizmui skatinti, atlieka šviečiamąjį darbą religijos vs sekuliarizacijos, normatyvinio islamo vs kultūrinės vesternizacijos plotmėse. Televizijos turinys balansuoja tarp skirtingų sluoksnių – tos visuomenės dalies, kuri yra sekuliari, ir tos, kuri ištikima tradiciniam islamui. Beje, normatyvinio islamo atstovų reakcija dabar veikia kaip vidinis cenzorius – pasitelkdami Osmanų imperijos tradicijas, jie priešinasi vesternizacijai, bando kištis į TV programų kūrimą bei platinimą. Televizijos strategai, pasitelkdami serialus, pristato žiūrovams Turkijos musulmonų papročius, tradicijas, islamo įvaizdžius, itin platų socialinės realybės spektrą, atskleidžia turtingą krašto istoriją. Prodiuseriai, masinės kultūros žanrą pavertę minkštąja galia, padeda šalies valdžiai siekti ideologinių tikslų, paveikti tarptautinę opiniją šio musulmoniško krašto atžvilgiu. Tokie bandymai ypač akivaizdūs, jei televizijos kanalą prižiūri institucijos, pavaldžios prezidentui ir jo aplinkai