Vyraujančių rūšių medžių transpiracijos sezoniniai intensyvumo ypatumai ir juos sąlygojantys meteorologiniai veiksniai
| Date |
|---|
2019 |
Tyrimo tikslas - nustatyti Lietuvos miškuose augančių trijų pagrindinių medžių rūšių metinius transpiracijos kiekius, jų sezoninės kaitos ypatumus vegetacijos metu, juos sąlygojančius pagrindinius meteorologinius veiksnius bei pagrindinius skirtumus, Įgalinančius įvertinti šių medžių prisitaikymo prie dabartinių meteorologinių sąlygų laipsnį. Tyrimams buvo atrinkti po vieną tipingą paprastosios pušies (Pinus sylvatica L.), paprastosios eglės (Picea abies Karst.) ir karpuotojo beržo (Betulapendula L.) medį, auganti natūraliai drėkinamoje, pakankamai skurdžioje Nb miško augavietėje, esančioje greta Aukštaitijos kompleksiško monitoringo stoties, iš kurios buvo gauti visi reikiami aplinkos duomenys tikslui pasiekti. Sulčių tėkmė balanoje buvo matuojama karščio bangos plitimo metodu, naudojant SFM1 sensorius (ICT International, Australia). Gauti duomenys apdoroti porinės ir daugialypės koreliacinės analizės, o medžių parametrai išmatuoti klasikiniais dendrometriniais metodais. Nustatyta, kad paprastosios pušies transpiracijos intensyvumas vegetacijos laikotarpiu buvo didžiausias ir viršijo 5 l/val„ kiek mažesnis buvo beržo - apie 51/val. ir mažiausias eglės-tik apie 31/val. Medžių transpiracija skatino oro ir dirvožemio temperatūra bei FAR spinduliuote, o slopino - krituliai ir oro drėgmė. Vertinant tiesioginį valandinį, vėlavimo ir suminį meterologinių veiksnių poveikį transpiracijai nustatyta, kad tiesioginis valandinis oro temperatūros, drėgmės vėjo greičio ir saulės FAR paaiškinto iki 80 % beržų, 77- "S % pušies ir 69 % eglės valandinio transpiracijos kiekio kintamumo. Suminis/vidutinis už 3-4 vai. laikotarpį šių meteorologinių veiksnių poveikis kartu su papildomu kritulių kiekio poveikiu tirtų medžių rūšių transpiracijai buvo reikšmingesnis negu vėluojamasis tirtų meterologinių veiksnių poveikis. Žemas transpiracijos intensyvumas leidžia eglei[...]
The aim of the study was to determine the annual transpiration amount of pine {Pinus sylvatica L.), spruce (Picea abies Karst.) and birch (Betulapenclula L.) trees prevailing in Lithuanian forests, their seasonal variation during vegetation, key meteorological factors contributing to them, and main differences that allow to assess the degree of adaptation of these trees to the current meteorological conditions. The considered trees grow in naturally irrigated, sufficiently poorpinetum vacciniosum-myrtiliosum forest type, located near the Aukstaitija integrated monitoring station. To meet the objectives of the study all the required data were obtained from the station. The tree sapflow rate was measured by the heat wave propagation method using the SFM1 sensor (ICT International, Australia). The obtained data were processed by means of Pearson correlative and multiregression analysis. Tree dendrometeric parameters were established by applying common dendrometric methods. The obtained data revealed that a pine tree demonstrated the highest transpiration rate, which exceeded 51 per hour, followed by a little lover transpiration rate of a birch tree of around 51 per h, and the lowest rate was recorded for a spruce tree - 3-3.51 per h. Air and soil temperature together with Sun PAR radiation were found to stimulate tree transpiration rate, while precipitation amount and moisture - to inhibit it. The created multiregression models revealed that at hourly scale direct effect of air temperature, humidity, wind speed and Sun PAR radiation explained up to 80% of a birch, 77-78% of a pine and 69% of a spruce hourly transpiration rate. The integrated 3-4 hour effect of these meteorological factors together with precipitation was more significant than their effect on hourly scale, while the delayed impact of these metrological factors had the weakest effect on tree transpiration rate of the considered species. Consistently, the low transpiration intensity allows [...]