Politikos mokslas: objekto problemos

Abstract

Empirinės lyginamosios studijos, kuriose lituanistika yra bent kontekstinis reiškinys, turėtų būti be didesnių išlygų įtraukiamos į Lituanistikos duomenų bazę. Ekspertams reikėtų iš esmės konstatuoti, kad lituanistinis aspektas vienoje ar kitoje publikacijoje yra arba jo nėra, o kai jis yra, be išlygų tokią publikaciją įtraukti į LDB. Dabartinė praktika, kai dalis ekspertų bando įtraukti ar neįtraukti publikacijas pagal lituanistikos aspekto pakankamumą (savotišką svorį) jose, skatina subjektyvius sprendimus be aiškių kriterijų. Lygiai taip 74pat reikia numatyti poekspertines procedūras, kad publikacijos, kurios nepatenka į LDB dėl objekto argumentų, būtų vertinamos papildomai ir po tokio vertinimo būtų priimamas galutinis sprendimas. Kita kiek sudėtingesnė problema yra LDB naudojamų politikos mokslo šakų peržiūra ir atnaujinimas. Ją spręsti yra būtina, nes dabartinis politikos mokslo šakų sąrašas nėra adekvatus esamoms šiuolaikinių politikos tyrimų kryptims. Toks šakų sąrašas turėjo derėti pirmiausia su Nacionaliniu mokslo sričių ir krypčių klasifikatoriumi. Tačiau 2019 m. LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Mokslo ir meno sričių klasifikatorius apskritai atsisakė mokslo šakų išskyrimo. Tad politikos mokslo šakos šiuo metu yra išskirtos tik anksčiau minėtame politikos mokslų studijų krypties apraše, kuris ir turėtų būti pagrindinis politikos mokslo šakų referentinis šaltinis LDB