Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102662
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Atkocevičienė, Virginija;Valčiukienė, Jolanta;Juknelienė, Daiva;Kapočius, Gintaras
Title: Ignalinos rajono Meironių (rėžinio) kaimo žemės naudojimo ypatumai
Other Title: Peculiarities of the land use in the ignalina district meironys onest reet (linear) village
Is part of: Geografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac. Vilnius : Akademikai, 2019, Nr. 7
Extent: p. 7-15
Date: 2019
Keywords: Žemės reforma;Rėžinis kaimas;Žemės sklypai;Neprivatizuojama žemė;Land reform;Linear village not divided into homesteads;Land plots;Nonprivatized land
Abstract: Nuo 1991 m. prasidėjus restitucinei žemės pertvarkymo reformai, sparčiai kito žemės ūkio paskirties žemės naudotojų grupės: mažėjo valstybinės žemės naudotojų kategorijos ir augo ūkininkų bei fizinių ir juridinių asmenų naudojamos privačios žemės ūkio paskirties žemės plotai. Žemės reforma – tai valstybės atliekamas žemės santykių pertvarkymas, kai keičiama žemės priklausomybė ir naudojimo tvarka. straipsnyje išanalizuota Meironių (rėžinio) kaimo žemės reformos eiga ir žemės naudojimo galimybės. istoriniai veiksniai ir kraštovaizdis lėmė rėžinio kaimo žemės naudojimo ypatumus. ignalinos rajone yra 207 rėžiniai kaimai. Rengiant Meironių rėžinio kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, nutarta žemę, mišką projektuoti rėžiais, kaip yra dirbama dabartiniu laiku. Kaimo teritorija buvo suskirstyta į keturias dalis, o pretendentai pageidavo gauti ir brandaus miško, kuris jiems priklausė iki privatizacijos. Kaimuose, ypač rėžiniuose, kur našumo balas mažas, o žemės nederlingos, žemė dažniau siai yra naudojama ekstensyviai. savininkai žemę vertina ne pagal jos našumą, bet kaip materialinę vertybę, kur naudojimo paskirtis yra daugiau rekreacinė. Nepalankiose naudoti teritorijose žemės sklypų savininkai daugiausia užsiima kaimo turizmu
Since 1991 with the start of the restitutional reform of land reorganization, the groups of agricultural land users were rapidly changing: the categories of state land users decreased and the areas of private agricultural land used by farmers and natural and legal persons grew. Land reform is a state reorganization of land relations that changes land dependence and use. The article analyses the progress of the Meironys (linear) village land reform and land use possibilities. Historical factors and the natural landscape determine the peculiarities of the use of the land in the linear village. There are 207 linear villages in Ignalina district. When preparing the land reform land management plan of the Meironys linear village, it was decided to design the land and the forest in strips of land as it is currently being done. The rural area was divided into four parts, and the applicants wanted to get a mature forest that belonged to them before privatization. In villages, especially in linear ones, where productivity is low, land is inefficient, and land use is usually extensive. Owners value the land not according to its productivity, but as a material value, where the use is more recreational. In less-favoured areas, landowners are mainly engaged in rural tourism
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/102662
Affiliation(s): Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Žemėtvarkos ir geomatikos institutas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.04 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.