Šunų užsikrėtimas vektorių pernešamais patogenais

Abstract

Dauguma vektorių pernešamų patogenų anksčiau buvo sutinkami tik Pietų Europos regionuose, tačiau dėl klimato kaitos ir kitų antropogeninių veiksnių, pastaraisiais dešimtmečiai stebimas spartus šių patogenų plitimas į Centrinę ir Šiaurės rytų Europą. Darbo tikslas buvo įvertinti šunų užsikrėtimą vektorių pernešamais patogenais Lietuvoje. 2013–2015 metais buvo surinkta 2280 kraujo mėginių ir šeši suaugę helmintai iš prieglaudose ir namuose laikomų šunų. 2016 – 2017 metais buvo surinkti 149 šunų kraujo mėginiai šešiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Nustatytas 2,7 proc. šunų užsikrėtimas D. repens rūšies parazitais ir apžvelgti devyni žmonių dirofiliariozės susirgimo atvejai Lietuvoje. Tyrimo metu nustatytas pirmas šunų širdies kirminų atvejis Lietuvoje, šuniui importuotam iš Pietų Europos. Wolbachia endosimbiotinių bakterijų DNR buvo nustatytas didžiojoje dalyje (81,6 proc.) mėginių užkrėstų D. repens parazitais. Nustatytos koinfekcijos šunims tarp D. repens, A. phagocytophilum ir B. canis patogenų. Šio tyrimo metu buvo nustatyti trys B. canis genotipai pagal 18S rRNA geną: A, B, „mišrus“ A/B ir keturi genotipai pagal Bc28.1 geną: A, B, 34.01, ir A/34.01. Tyrimo rezultatai parodė, kad skirtingos B. canis padermės paplitusios pagrindiniuose Lietuvos regionuose, o Bc28.1 geno sekų analizės metu nustatyta, kad B. canis padermės pasižymi dideliu heterogeniškumu: identifikuota 13 skirtingų sekų variantų. Šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad D. repens rūšies parazitai yra endemiškai paplitę Lietuvoje. Šunų širdies kirminų atvejis rodo, kad šunys, atvežti iš Pietų Europos šalių į Šiaurės Rytų Europos šalis, gali veikti kaip infekcijos šaltinis vietinių uodų populiacijoms. Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad Wolbachia endobakterijos turėtų būti vienas iš taikinių taikant gydymą šunims, sergantiems poodine dirofiliarioze.

Previously vector-borne diseases were largely spread in southern European countries. Due to climate change and anthropogenic factors these pathogens have been increasingly recognized as a cause of diseases in dogs and humans in temperate climates and urban environments in Europe in the past decades. The aim of the dissertation was to determine the prevalence of vector-borne pathogens in dogs in Lithuania. In 2013 – 2015 a total 2280 canine blood samples and six adult worms were collected in Kaunas and Vilnius. In 2016 – 2017 a total 149 canine blood samples were collected in 6 different regions of Lithuania. The overall prevalence of autochthonous dirofilariosis (D. repens) in pet and shelter dogs were 2,7% and overall nine cases of human dirofilariosis infection were observed. The study reported the first imported case of canine heartworm infection. The Wolbachia endosymbiotic bacteria DNA was detected in the vast majority (81.6 %) of dogs infected with D. repens. Co-infections with D. repens, A. phagocytophilum and B. canis in dogs was determined. In the present study three different strains of B. canis 18S rRNA gene were detected: A; B; A/B and four different strains of B. canis Bc28.1 gene were identified: A, B, 34.01, and A/34.01. The results of present study suggest that D. repens parasites are endemic in Lithuania and different strains of B. canis have spread in all major regions of Lithuania. Wolbachia endobacteria should be one of the targets for treating canine subcutaneous dirofilariosis. Heartworm-infected dogs transported to North-Eastern Europe from endemic areas could act as microfilarial reservoirs for the local mosquito population, which could increase the risk of spreading the disease