Palubinskienė, Vida

Abstract

Vida Tarnauskaitė – Palubinskienė (g. 1956 m. rugsėjo 8 d., Šakių r., Kriūkų apyl., II Joginiškių k.) – kanklininkė, humanitarinių mokslų etnologijos daktarė (VDU, 2007 m.), profesorė (hp) (LEU, 2013 m.). Nuo 1982 m. – VPU (nuo 2011 m. LEU; nuo 2018 m. VDU ŠA) Muzikos katedros asist., nuo 1990 m. – lektorė, nuo 1998 m docentė, nuo 2013 m. – profesorė; LEU dainų ir šokių ansamblio „Šviesa” orkestro vadovė (1982-2008); Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra” mokytoja ekspertė (nuo 1993 m.), Liaudies ir pučiamųjų instrumentų specializacijų kuratorė (nuo 2003 m.); nevalstybinio Etnomuzikos instituto instrumentinės muzikos rinkimo sektoriaus vedėja (nuo 1992 m.), direktorė (2003-2019); etninės muzikos ansamblio „Vilniaus Ūla” narė (nuo 1993 m.), instrumentinės grupės vadovė (nuo 2014 m.). Lietkopsąjungos folkloro ansamblio „Vaivora” vadovė (1989 – 1993), proftechninio mokymo kultūros namų šokių ansamblio (nuo 1988 m. „Voruta”) kanklių grupės vadovė (1982-1985). 1972 m. baigė Šakių muzikos mokyklos fortepijono klasę, 1977 m. - Kauno J. Gruodžio konservatorijos kanklių klasę, 1982 m. - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kanklių klasę (kanklių dėstytoja ir liaudies instrumentų orkestro vadovė), 1989 m. Respublikiniame liaudies universitete įgijo Folkloro ansamblio vadovės kvalifikaciją. Besimokydama dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblio “Vingis“ orkestro vadove (1978-1982), Trakų muzikos mokyklos koncertmeistere, kanklių mokytoja (1981-1982), Šakių r., Kriūkų vaikų lopšelio/darželio muzikos vadove (1972-1978). Tyrinėja kanklių, kankliavimo ir kanklių muzikos, kaip kultūrinės visumos, palikimą, siekdama atskleisti daugialypę šios visumos sociakultūrinę sklaidą ir dinamiką bei jos vaidmenį XIX a. II pus. – XXI a. Lietuvos etninėje kultūroje; etninį muzikavimą, kaip Lietuvos mokyklų mokinių ugdymo būdą. Organizuoja ir dalyvauja etninės muzikos rinkimo ekspedicijose, veda seminarus ir kursus, skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauja Erasmus+ ir Nordplius (Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Turkijoje) programose, konsultuoja folkloro ansamblių vadovus ir dalyvius. Paskelbė daugiau kaip 45 mokslinius straipsnius Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Vokietijoje, parašė 10 knygų viena ir su bendraautoriais. Tai mokslinė monografija „Kanklės lietuvių etninėje kultūroje” (2009 m.), metodinių leidinių ciklas: „Skambinimas šiaurės rytų aukštaičių kanklėmis” (2018 m.), „Skambinimas suvalkiečių kanklėmis” (2015 m.), „Skambinimas vakarų aukštaičių ir žemaičių kanklėmis” (2012 m.), metodinis leidinys „Tradicinis kankliavimas: istorija, metodika, repertuaras” (2001 m.), monografijos ir kt. leidiniai su bendraautoriais „Kanklės Lietuvos muziejuose” (įvadinis straipsnis, mokslinė redaktorė, V. Vilūnaitė [ed.], 2018 m.), „Bendrasis muzikinis ugdymas Lietuvoje: raida ir kryptys” (R. Vitkauskas [ed.], 2012 m.) ir „Senosios kanklės ir kankliavimas” (R. Apanavičius [ed.], I leid. 1990 m.; II leid. 1994 m.). Su dainų ir šokių ansambliu „Šviesa”, etninės muzikos ansambliu „Vilniaus Ūla” ir kt. kolektyvais koncertavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Izraelyje, Turkijoje, JAV ir kt.