Kultūrinė atmintis 1863m. sukilimo tremtinių palikuonių šeimose
Brancevičius, Albinas |
Šio darbo tikslas - atskleisti kokius kultūrinės atminties elementus saugoja 1863 metų sukilimo tremtinių palikuonys ir kokia jų vieta dabartyje. Šiame darbe problema yra išreiškiama klausimu: Kaip kultūrinė atmintis puoselėjama 1863m. sukilimo tremtinių palikuonių šeimose? Tiriamoji grupė Iš tremties vietų Rusijos Federacijos Saratovo krašte grįžusiųjų 1863 metų sukilimo tremtinių palikuonys 3 – 5 kartoje, gyvenantys skirtinguose Lietuvos regionuose. Šio darbo pagrindu tapo Jan Assmann 1992 metais pasiūlytas kultūrinės atminties konceptas. Teorinėje dalyje yra aptariami skirtingi atminties tipai, pristatoma jų koncepcija ir sąveikos būdai. Aiškiai apibrėžiant ir įvardinant atminties tipus siekiama suprasti, kaip atmintis yra kuriama, kokią vietą ji užima visuomenėje ir jos narių socializacijoje. Taip pat apžvelgiamas intersubjektyvus atminties ir visuomenės santykis, sąmoningas ir nesąmoningas atminties vietos kūrimas, kuris yra pagrindu skirtingų atminties tipų konceptualizacijai, kuri šiame darbe sutelkta ties trimis atminties konceptais – socialinės, kultūrinės ir kolektyvinės. Tyrimo lauko pasirinkimas didele dalimi buvo nulemtas tyrimo idėjos, kurią tiesiogiai reprezentuoja darbo temoje įvardijamas kultūrinės atminties konceptas ir sąvoka – „1863m. sukilimo tremtinių palikuonys“. 2013 metus paskelbus 150-siomis metinėmis, žyminčiomis 1863m. abiejų tautų (aut. Lietuvos ir Lenkijos) sukilimą, sukilimo tremtinių palikuonių sąvoka tarsi atgijo ir įgavo naują gyvybingumą, išreikštą per 3 – 4 kartos palikuonis. Empirinėje darbo dalyje siekiama identifikuoti 1863m. sukilimo tremtinių palikuonių saugojamus ir tarp jų sklaidžius kultūrinės atminties elementus. Identifikuoti elementai skirstomi į bendrinius materialiuosius ir nematerialiuosius pagal jų sąveikos būdą su supančia socialine aplinka ir kultūrine terpe, o taip pat išsaugojimo ir sisteminimo būdus. Lygiagrečiai yra apžvelgiama kultūrinės atminties sklaida, kuri apibūdinama kaip daugiakanalė informacinių mainų sritis - vieta, aktyvi specifinėje kultūrinėje terpėje ir kurią kuria 1863 m. sukilimo tremtinių palikuoniai. Aptariant kultūrinės atminties elementų sąveiką ir gyvybingumą, tarp 1863m. sukilimo tremtinių palikuonių, siekiama atskleisti ar kultūrinės atminties elementai, būdami veiksnūs ir tvarūs siauroje kultūrinėje terpėje, glaudžiai sąveikauja savaime. Ar tinklaveikos pagalba jie, per individualius ir kolektyvius mnemoniką palaikančius procesus, išlaiko savo prasmes? Tokios sąveikos atskleidimo įvardinimas aktualus tuo, kad leidžia tiksliau įvardinti tiek pačius kultūrinės atminties elementus, tiek jos saugotojus, bei atskleidžia kultūrinės atminties raidos dinamiką – gyvybingumą. Tyrimo metu nustatyta, kad 1863m. sukilimo tremtinių palikuonių kultūrinės atminties sklaida vyksta siauroje kultūrinėje terpėje, o tam, kad susiformuotų kultūrinė terpė, reikalingi ne tik ją formuojantys kultūrinės atminties elementai, bet ir įrankiai, bei institualizuotos vietos jiems legitimuoti visuomenėje – muziejai ar valdžios iniciatyvos. Taip pat atskleista, kad vienu pagrindinių įrankių, kuriančių kultūrinę atmintį per jos elementų saugotojų apjungimą ir viešinimą, yra sukilimo tremtinių palikuonių tinklaveika.
The aim is to reveal what cultural memory elements are preserved by the 1863 uprising exile descendants and what place do they take in the present. The main question How cultural memory is nurtured in the families of the 1863 uprising exile descendants? Focus group The 3rd – 4th generation exile descendants who settled back in Lithuania after their return in 1922 from exile to Russia where they have been sent after 1863 uprising. These theses are based on the cultural memory notion presented by Jan Assmann in 1992. In the first part of the theses different memory types are discussed, their concepts and ways of interaction are presented. By clear memory type definition and identification it is sought to understand how memory is being created, what place it takes in society and its member’s socialization. In parallel, intersubjective memory and society interaction, as well as conscious and unconscious memory place creation are being reviewed. These insights act as basis for different memory type conceptualization, which is here focused on three memory concepts – social, cultural and collective. The field selection was mainly defined by research idea, which is directly represented by the theses concept of cultural memory and notion – “1863 uprising exile descendants”. While in 2013, after it was declared to be the 150th anniversary of the 1863 uprising, the notion of uprising exile descendants has been somehow revitalized, and with the new vitality expressed through the 3rd – 4th generation descendants. In empirical part of the theses it was aimed to identify cultural memory elements preserved, nurtured and shared by the 1863 uprising exile descendants. Identified elements were divided into common material and nonmaterial, according to their interaction manner with the social surroundings and cultural medium, as well as their preservation and systematization means. In parallel, cultural memory spread is overviewed, which is defined as a place for multichannel information exchange – a social place, active in cultural medium, and which is being created by the 1863 uprising exile descendants. Within the discussion of cultural memory interaction and viability among the 1863 uprising exile descendants, it is sought to reveal how cultural memory elements interact, while being active and sustainable in a narrow cultural medium. Do they keep their meanings because of the networking, through the collective processes, supporting mnemonics? Revealing such interaction is critical as it lets to name more precisely both – cultural memory elements and their keepers, alongside revealing cultural memory development dynamics – its viability. Through the research it was revealed, that 1863 uprising exile descendant cultural memory spread is active in the narrow cultural medium, and to form such, there are needed not only elements by themselves, but appropriate tools and institutionalized places to legitimate them in the society – museums, or public body initiatives. It was also revealed, that the most appropriate tool for building cultural memory is uprising exile descendant networking through the unification of memory keepers and publicity.