Tėvų, auginančių vaiką su negale, vidinės darnos ir optimizmo sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata
Pricevičiūtė, Renata |
Tyrimo tikslas - įvertinti tėvų, auginančių vaiką su negale ir tėvų, auginančių sveiką vaiką, vidinę darną ir jos sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata bei optimizmą ir jo sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrime dalyvavo 279 tiriamieji tėvai: 179 auginantys vaikus su fizine negale dėl vaikų cerebrinio paralyžiaus ir su psichine negale dėl vaikystės autizmo ir 100 lyginamosios grupės sveikų vaikų tėvų.Tyrime naudotas vidinei darnai matuoti A. Antonovskio (1987) ,,Gyvenimo orientacijos klausimynas“, A.Goštauto (1999) „Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo klausimyno“ klausimai ir D. P Goldberg (1970) ,, Bendrasis sveikatos klausimynas“. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp tėvų, auginančių vaiką su negale ir tėvų, auginančių sveiką vaiką, vidinės darnos ir subjektyviai vertinamos sveikatos bei tarp optimizmo ir subjektyviai vertinamos sveikatos yra ryšys.Pasižyminčių aukštesniu vidinės darnos lygmeniu subjektyviai vertinama sveikata yra geresnė.Pasižyminčių optimizmu subjektyviai vertinama sveikata yra geresnė.Žemesnis vidinės darnos lygmuo ir žemesnis optimizmo lygmuo yra susiję su blogesne subjektyviai vertinama sveikata. Analizė atskleidė, jog tėvai, auginantys vaiką su negale, nesiskyrė nuo tėvų, auginančių sveiką vaiką, vidinės darnos bei jos parametrų- supratingumo, prasmingumo, valdymo- lygmeniu.Vaikų su negale tėvai pasižymėjo žemesniais vidinės optimizmo bei subjektyviai vertinamos sveikatos rodikliais nei sveikų vaikų tėvai.
The purpose of work is to evaluate and compare coherence and optimism of disabled child‘s parents with parents who doesn‘t have such child, also to find their correlations with subjectively evaluated health. 279 parents participated in the research: 179 of them had a physically disabled child with carebral paralysis and mental disability with autism; 100 parents were a control group and didn‘t have a child with disability. We used A. Antonovsky (1987) „Life orientation questionnaire“ for estimation of sense of coherence, A.Goštautas (1999) „Subjective health evaluation questionnaire“, D. P. Goldberg (1970) „General Health Questionnaire“ for health evaluation and Life Orientation Test-Revised (1994) for evaluation of optimism versus pessimism. According to the research results, there are the links between the sense of coherence and subjective health evaluations, as well as between optimism and subjective health evaluations of child‘s with disability parents and control group parents. Parents with higher coherence evaluate their health better. Parents with higher optimism level evaluate their health better too. Lower levels of sense of coherence ant optimism are associated with worse subjective health evaluations. The analysis of the research results showed no difference between sense of coherence of healthy child‘s parents and child‘s with disability parents. It was no significant difference between them when separate components of sense of coherence were compared: comprehensibility, meaningfulness and manageability. However the results showed that child‘s with disability parents had lower optimism level and evaluated their health worse than healthy child‘s parents.