Ar dovanojimo sutartis su sąlyga nepažeidžia sutarties neatlygintinumo principo?
Astrauskas, Marius |
Dovanojimo sutartis Lietuvoje yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXVII skyriuje „Dovanojimas“. Viena iš šio skyriaus normų, kuri yra nagrinėjama šiame darbe yra dovanojimo sutartis su sąlyga. Tokia sutartis yra probleminė, nes kyla klausimas, ar tokia sutartis nepažeidžia sutarties neatlygintinumo principo, kuris yra dovanojimo sutartis kvalifikuojantis požymis. Šiame darbe aptariama dovanojimo sutartis ir dovanojimo sutartis su sąlyga tiek Lietuvos teisinėje sistemoje, tiek užsienio teisės sistemose. Taip pat analizuojamas neatlygintinumo principas ir jo reikšmė dovanojimo sutartyse. Peržvelgiama ir nagrinėjama teismų praktika, jurisprudencija bei moksliniai straipsniai. Aptarus, išanalizavus ir įvertinus pateiktą medžiagą, galima daryti tokias išvadas: dovanojimo sutartis, kaip ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vienašalė, realinė ir neatlygintinė; dovanojimo sutartis su sąlyga sunkiai gali būti vadinama realine, nes jos įvykdymo momento iš esmės nėra, arba jis yra nežinomoje ateityje; dovanojimo sutartis su sąlyga negali būti vadinama vienašale, nes apdovanotasis privalo išreikšti sutikimą dėl dovanojimo, tuo pat metu prisiimdamas ir dovanotojo nustatytas sąlygas; dovanojimo sutartis su sąlyga pažeidžia sutarties neatlygintinumo principą, nes apdovanotasis šia sutartimi įsipareigoja vykdyti dovanotojo numatytą sąlygą, o tokie šalių veiksmai artimesni „quid pro quo“ sutartims; užsienio šalių teisinis reguliavimas ir teismų praktika yra pakankamai skirtinga, todėl yra sudėtinga lyginti Lietuvos ir užsienio šalių dovanojimo sutarties su sąlyga reglamentavimą. Darbe iškelta problema buvo išnagrinėta, pasitelkus mokslinius tyrimo metodus ir atlikus analizę pasitvirtino darbo pradžioje iškelta hipotezė, jog dovanojimo sutartis su sąlyga pažeidžia neatlygintinumo principą.
Donation contract in Lithuania is regulated by the Lithuanian Republic civil code, in chapter XXVII “Donations”. One norm in this chapter is a donation contract with a clause. Such a type of donation is problematic as the question arises, whether such donation with a clause violates the principle of non-reimbursement. This principle is a defining trait of such contracts. To evaluate the compliance of the donation contract with a clause to the principle of non-reimbursement, we have to analyze this specific contract and the donation contract itself. A legal analysis was made using scientific methods and such conclusions are presented: 1) Donation contract with a clause cannot be called real, as its moment of completion is unclear, or it is in an uncertain future because donee is obligated to perform, otherwise the contract is void. 2) Donation contract with a clause cannot be called unilateral, because just the gratuitous nature of the donor is not enough, donee has to accept the gift which comes with a certain clause. 3) Donation contract with a clause violates the non-reimbursement principle because the donor creates a clause with the donation contract and donee receives both a gift and a contractual obligation, and such actions are more likely to be called agreement “quid pro quo”, meaning service for service, rather than donation contract. 4) Legal regulation and court practice in foreign countries are diverse and it is difficult to compare Lithuanian and foreign countries’ regulation of donation contract.