Etnochoreografijos motyvai lietuvių tautinių šokių choreografijoje
Mickevičiūtė, Monika |
Tautinis šokis – tai viena iš svarbiausių nematerialaus kultūros paveldo vertybių, kuri apjungia ne tik šokių judesius, bet ir tokius aspektus, kaip tradicijos, papročiai, šventės, apeigos bei etnochoreografijos elementai, kurie yra kildinami iš baltų kultūros simbolių. Tyrimo objektas: etnochoreografijos motyvai trijų žymiausių Lietuvos choreografų kūryboje. Analizuoti pasirinkta Juozo Lingio, Ričardo Tamučio ir Elenos Morkūnienės kūryba, nes jie yra vieni iš įtakingiausių choreografų Lietuvos sceninio šokio choreografijos istorijoje. Darbo tikslas: ištirti etnochoreografijos įtaką Sovietmečio choreografų kūrybai tautinio šokio modernizacijos kontekste. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1) apibrėžti etnochoreografijos, liaudies ir tautinių šokių terminų sampratas; 2) nustatyti tautinių raštų motyvus lietuviškame šokyje; 3) ištirti tautinio šokio modernizacijos procesą Sovietmečio Lietuvos choreografų kūryboje; 4) ištirti Juozo Lingio, Ričardo Tamučio ir Elenos Morkūnienės sceninio šokio choreografijos įtaką lietuvių tautinių šokių raidai; 5) nustatyti tautinio šokio kaip nematerialios kultūros paveldo vertybės, reikšmę lietuvių kultūrai; 6) aptarti tautinių šokių tęstinumo problematiką Dainų švenčių šokių dienos tradicijos kontekste. Darbo metodai: aprašomasis, aprašomasis analitinis, istorinis, stilistinis, statistinis. Darbe aiškinamasi terminologijos problema, apibrėžiamos etnochoreografijos, liaudies ir tautinių šokių terminų sampratos, nes įvairiuose literatūros šaltiniuose terminai nėra aiškiai apibrėžti, naudojamos skirtingos sąvokos. Liaudies šokiai darbe apibrėžiami kaip visiškai orginalūs, turintys etnochoreografijos elementų kūriniai, o tautiniai – pritaikyti scenai liaudies šokiai, kuriuose autorinė kūryba derinama su etnochoreografijos elementais. Aptariami dažniausiai pasikartojantys tautinių raštų motyvai šokiuose. Pastebima tendencija, kad dažniausiai naudojami rato ir eilių simboliai. Nagrinėjamas modernizacijos procesas ir įtaka tautiniams šokiams. Daroma prielaida, jog modernizacija turėjo teigiamą ir neigiamą poveikį tautinių šokių vystymuisi. Neigiama įtakos prielaida – autorinė kūryba užgožia pirminę ir autentišką etnochoreografinio šokio specifiką. Tačiau teigiama prielaida formuluojama priešingai – tautiniuose šokiuose patys pirminiai, plačiai naudojami ir liaudies choreografijoje, baltiškos kilmės tautinių raštų motyvai yra išlikę iki pat šių dienų, dėl to užtikrinama tautinio šokio vertė ir autentiškumas. Darbe aptariama Sovietmečio choreografų kūryba ir tyrinėjama trijų choreografų kūrybos įtaka tautiniams šokiams: Juozo Lingio, Ričardo Tamučio ir Elenos Morkūnienės. Aiškinamasi tautinio šokio kaip nematerialaus kultūros paveldo vertybės reikšmė, kuri skatina tautiškumą, bendruomeniškumą, pagarbą tradicijoms, leidžia pažinti valstybės identitetą. Šokių vertė kuriama siužetu, kuris dažnai perteikiamas norint užtikrinti tautinių šokių tęstinumą Dainų šventėse. Darbe aptariama tautinių šokių tęstinumo problematika.
Lithuanian national dance is one of the most important value of intangible cultural heritage. This value combines movements, traditions, rituals, manners, celebrations, festivals and elements of ethno-choreography, which have origins in symbols of the Balts culture. Research object: motives of ethno-choreography in creation of the three most significant choreographers in Lithuania. To analyze was selected the creation of Juozas Lingys, Ričardas Tamutis and Elena Morkūnienė, because they are most influential choreographers in choreography history of Lithuania. The aim: to investigate influence of ethno-choreography in Soviet period choreographers creation in the context of lithuanian national dance. To prove this aim, the following tasks have been set: 1) to define concepts of ethno-choreography, folk and national dances; 2) to determine national script motives in lithuanian dance; 3) to study modernization process of lithuanian national dance in the creation of Soviet period choreographers of Lithuania 4) to investigate the influence of Juozas Lingys, Ričardas Tamutis, Elena Morkūnienė stage dance choreography on the development of Lithuanian national dances; 5) to determine the significance of national dance as intangible cultural heritage values for Lithuanian culture 6) to discuss the problem of the continuity of national dances in the context of the Song festival tradition. Methods of research: descriptive, descriptive analytical, historical, stylistic, statistical. In resreach is explained problem of terminology, defined the concepts of ethno-choreography, folk and national dances terms, because the terms are not clearly defined in various literature sources, there are used different concepts. Folk dances are defined in the research as completely original creation with elements of ethno-choreography, national dances – adapted to the stage, in which the creation of author is combined with elements of ethnochoreography. The most recurring national script motives in dance are discussed. There is a tendency for circle and row symbols to be most commonly used. The process of modernization and influence on lithuanian national dances are analyzed. It is assumed that modernization had a positive and negative impact on the development of lithuanian national dances. The negative assumption of influence is that the creation of author overshadows the original and authentic specifics of ethno-choreographic dance. However, the positive assumption is formulated in the opposite way – in lithuanian national dances the national script motives of Balts culture have survived to this day, which ensures the value and authenticity of lithuanian national dance. In resreach are discussed the creation of Soviet period choreographers and the influence of the three choreographers: Juozas Lingys, Ričardas Tamutis and Elena Morkūnienė. Is explained the significance of national dance as an intangible cultural heritage, which promotes nationality, community, respect for traditions, allows to know the identity of the state.