Naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografija XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje
Disertacijoje pirmą kartą kompleksiškai tyrinėjama naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografija, jos šaltiniai ir sklaida XVII – XVIII a. Lietuvoje. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos paveldą pasirinktos, visais krikščioniškosios kultūros klestėjimo amžiais aktualios temos aspektu ir tokiu būdu užpildyti vieną iš Lietuvos menotyros spragų. Atsižvelgiant į objekto specifiką ir, palyginus, vis dar fragmentišką Lietuvoje sistemingų ikonografinių tyrimų visumą, darbui pasirinktas klasikinis ikonografinis metodas. Daugelis anksčiau daugiau ar mažiau analizuotų bei visai netyrinėtų naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų yra tematiškai kryptingai sugrupuoti pagal ikonografinius tipus ir analizuojami, siekiant nustatyti bei įvertinti XVII – XVIII a. Lietuvoje vyravusius siužetus, dominuojančias jų vaizdavimo ypatybes lokaliame ir Europos kūrybos kontekste. Disertacijoje atskleidžiamos naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų sklaidos gairės potridentinės Europos dailėje, ašikinamasi Tridento susirinkimo įtaka naratyvinės mariologijos ikonografijai, analizuojami tekstiniai ir vizualieji XVII – XVIII a. ikonografijos šaltiniai Lietuvoje. Remiantis šaltinių tyrimais, nustatinėjamos ikonografinių tipų sklaidos tendencijos, įvertinamos kūrinių ikonografinės ypatybės, atskleidžiant siužeto kilmę, teologinį matmenį, aptariant kompozicines schemas, elementus, jų simbolinę reikšmę, ieškoma kūrinių pirmavaizdžių. Darbe pirmą kartą plačiau tiriami iš svetur į Lietuvą patekę liturginiai leidiniai, kaip viena reikšmingiausių naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografijos šaltinių grupė (ypač Mišiolai, sudarantys gausiausią dalį). Nauja ir tai, kad disertacijoje, gilinantis į vidinę kūrinio ikonografijos struktūrą ir ieškant jos kilmę pagrindžiančių teiginių, remiamasi originaliais Europoje populiarių veikalų, funkcionavusių ir XVII – XVIII a. Lietuvoje, tekstais, turėjusiais įtakos Europos viduramžių krikščioniškosios ikonografijos formavimuisi. Gilinimasis į originalius tekstus praturtina ir praplečia Lietuvos pavyzdžių ikonografijos sampratą.
In the dissertation the iconography of the narrative Blessed Virgin Mary images, its sources and spread in the Lithuania of the 17th -18th centuries have been investigated in complex for the first time. The principal objective of the investigation has been to evaluate Lithuanian heritage according to the aspect of the chosen theme relevant during all the centuries of flourishing of the Christian culture and in this way to fill one of the gaps of Lithuanian art criticism. Taking into consideration the specific character of the object and by comparison still fragmentary whole of systematic iconographic investigations in Lithuania classical iconographic method has been chosen for the investigation. Many narrative Blessed Virgin Mary images which were more or less analyzed or not investigated at all have been thematically purposefully grouped according to the iconographic types and analyzed aiming to establish and evaluate the domineering subjects in the Lithuania of the 17th – 18th centuries, domineering peculiarities of their depiction in local and European creation context. In the dissertation the guidelines of spread of narrative Blessed Virgin Mary images in Post-Trident European art, the influence of Council of Trent to the narrative Mariology iconography has been elucidated, text and visual iconography sources of the 17th -18th century Lithuania have been analyzed. Following the investigations of the sources the tendencies of spread of iconographic types have been established, the iconographic peculiarities of the paintings have been evaluated by revealing the origin, theological dimension, discussing compositional schemes, elements, their symbolic significance, the paintings prototypes have been looked for. In the paper the liturgical publications which appeared in Lithuania from abroad have been investigated broader, as one of the most meaningful group of narrative Blessed Virgin Mary image iconography sources (especially the Missals making the most abundant group). The novelty of the dissertation lies in the fact that in it plumbing into the inner structure of the painting iconography and looking for statements grounding its origin the author follows original texts of works popular in Europe which were functioning in the Lithuania of the 17th-18th centuries as well and had an influence on the formation of European medieval Christian iconography. Plumbing into the original texts enriches and expands the conception of the Lithuanian specimen iconography.