Lietuvos psichosocialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos: socialinės misijos ir verslumo derinimas (Sociologija 05 S)
Anotacija
Atliepiant gerovės valstybės poreikius bei kompensuojant rinkos, valstybės, šeimos nepajėgumus, nevyriausybinė organizacija tampa pajėgia ir savarankiška institucija, galinčia efektyviai veikti, derinant socialinę misiją ir verslumą. Lietuvoje NVO ir rinkos santykis iki šiol yra labai miglotas ir aiškiai neapibrėžtas (mokslinių tyrimų, aiškios valstybės politikos remiant NVO nebuvimas), vyrauja nuostatos, kad NVO ir už įvairias prekes / paslaugos gaunamos pajamos nėra suderinami dalykai. Darbas remiasi požiūriu, kad psichosocialines paslaugas teikiančių NVO plėtra, įgalinanti jas išlikti ir veikti, gali būti grindžiama darnios plėtros perspektyva, išlaikant santykinai savarankiškomis socialinę ir ekonominę funkcijas bei aktyviai įsitraukiant į socialinės politikos formavimą. Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudojami duomenų analizės ir pusiau struktūruotų interviu metodai. Interviu atlikti 2013 m. sausio – rugpjūčio mėn. Rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje iki šiol nėra aiškaus NVO sektoriaus plėtros modelio. Toks NVO sektoriaus neapibrėžtumas kelia tapatumo, įsitvirtinimo ir įsigalinimo sunkumus. NVO vadovai įvardijo, kad dalyvauti psichosocialinių paslaugų rinkoje juos verčia šios priežastys: buvimas „prašytojo“ vaidmenyje; priklausomybė nuo vieno finansavimo šaltinio; panauda / išnaudojimas, reikalaujant viršyti savo pajėgumus; siekis užtikrinti politinės funkcijos įgyvendinimą. Tyrimas atskleidė, kad psichosocialines paslaugas teikiančių NVO pajėgumas derinti socialinę misiją ir verslumą paprastai priklauso nuo vadovo socialinės antreprenerystės įgūdžių, pavyzdžiui, gebėjimo numatyti ir konstruoti aiškią organizacijos veiklos viziją / erdvę bei švelninti dėl derinimo kylančias priešpriešas. Remiantis darnios plėtros perspektyvos požiūriu, galima teigti, kad sėkminga psichosocialines paslaugas teikiančių NVO veikla grindžiama trijų sudėtinių dalių – socialinės misijos, verslumo ir valstybės trečiojo sektoriaus politikos – derinimu ir pusiausvyra.
