Dievo kaip Tėvo įvaizdis Senajame Testamente, helenistinėje, žydų literatūroje ir autentiškuose Pauliaus laiškuose (Teologija 02 H)
Anotacija
Dievo kaip Tėvo įvaizdis krikščionybėje yra savaime suprantamas dalykas, nes gana dažnai ne tik dvasinėje, bet ir mokslinėje literatūroje Dievo tėvystė neatsiejama nuo Jėzaus kaip jo Sūnaus ir yra suvokiama kaip svarbiausia ir išskirtinė Dievo tėvystės charakteristika. Tai yra akivaizdus ir nepaneigiamas faktas, tačiau Dievo kaip Tėvo koncepcija neatsirado iš niekur, nes tiek semitinė, tiek graikų antikos ir helenistinė raštija liudija apie vis didėjančią tendenciją Dievą vadinti Tėvu. Šia tema buvo publikuota įvairių knygų ir straipsnių, tyrinėjančių vienokius ar kitokius Dievo tėvystės aspektus tiek Biblijoje, tiek kitoje literatūroje. Šioje disertacijoje skirtingos literatūros analizei buvo pasirinktos tarpdisciplininė, kanoninė, sinchroninė, tarptekstinė, kontekstinė ir semiotinės analizės pasakojimo lygmenyje prieitys. Analizuojant įvairius tekstus Senajame Testamente, Filono iš Aleksandrijos literatūroje, Kumrano testuose ir ankstyvuosiuose žydų raštuose bei apibendrinant jau pasiektus rezultatus, tyrimo metu buvo pritaikytas vienodas modelis: ‚tėvo-tekstai‘, ‚sūnaus-tekstai‘ ir palyginimai. Šio modelio panaudojimas pilniau atskleidžia Dievo tėvystės ypatumus tiek skirtingo pobūdžio literatūroje, tiek skirtingose tekstų grupėse. Detali ‚tėvo‘ ir ‚sūnaus‘ tekstų analizė autentiškuose Pauliaus laiškuose atskleidžia bendrus sąlyčio taškus su kita literatūra ir išryškina ankstyviausios krikščioniškos biblinės raštijos savitumus. Trumpas palyginamasis apibendrinimas padarytas keliais aspektais: Dievo kaip Tėvo veiklos sfera bei ‚adresatai‘ ir pagrindiniai Dievo tėvystės bruožai santykyje su žmonėmis.
