Tuštumos samprata daoizme ir fenomenologijoje bei jos raiška dailėje (Filosofija 01 H)
Anotacija
Disertacija skirta tuštumos problematikos lyginamajai analizei klasikiniame daoizme, Vakarų fenomenologinėje filosofijoje ir meno sampratoje, kinų bei Vakarų dailėje, todėl šioje tarpdisciplinėje disertacijoje konceptualiai gretinamos filosofinė, kultūrologinė ir menotyrinė prieigos. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti tuštumos raišką daoizme, Vakarų fenomenologinėje filosofijoje, daoistams ir fenomenologams artima tuštumos samprata raišką kinų peizažinėje estetikoje ir pasirinktų Vakarų dailininkų kūryboje. Disertacijoje siekiama išryškinti, kuo redukcijos, tuščios sąmonės ir kiti fenomenologinės estetikos aspektai bei metodologiniai instrumentai yra parankūs daoistinės estetikos analizei ir padeda suprasti ar išnagrinėti daoizme ir kinų peizažinėje estetikoje regimos tuštumos, neužbaigtumo specifiką. Tapyboje siekiama išnagrinėti daoistams artimos pozityvios tuštumos raiškos būdus, fenomenologinį žvilgsnį į tikrovę. Disertacijoje grindžiama hipotezė, kad tiek daoistams, tik Vakarų fenomenologams būdinga pozityvi tuštumos samprata ir fenomenologinis aprašymas čia yra parankiausias. Disertacijoje argumentuojama, kad daoistinių sąvokų daugiareikšmiškumas lemia tai, jog tuštuma daoizme įgauna labai skirtingus pavidalus ir atsiveria kosmogoniniame, ontologiniame, epistemologiniame lygmenyse, estetiniu aspektu ir kaip esminis sąmonės pavidalas bei (ne)veikimo būdas. Grindžiama mintis, kad tiek daoizme, tiek fenomenologinėje filosofijoje ir meno sampratoje tuštuma dažniausiai suvokiama kaip pripildyta, pozityvi tuštuma, kuri yra visa ko potencija. Galiausiai parodoma, kad daoistams ir Vakarų fenomenologams artima tuštumos samprata atsiveria per meno kūrinius, ypač kinų monochrominėje peizažinėje estetikoje ir kai kurių postimpresionistų bei modernistų dailėje, o dailė yra tinkamesnė už žodžius norint išreikšti daoizmui ir fenomenologijai artimą tuštumos sampratą. Pagrindinis disertacijos metodas yra fenomenologinis, kuris laikomas tinkamiausiu pasirinktos problematikos analizei.
