Politinės partijos ir tautinių mažumų politika 1991-2011 m.: Serbijos vengrų ir Estijos rusų atvejų lyginamoji studija (Politikos mokslai 02 S)
Anotacija
Šioje disertacijoje analizuojamos politinių partijų pozicijos ir praktika tautinių mažumų politikos srityje nuo daugiapartinių sistemų įvedimo iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas partijų indėliui į tautinių mažumų politiką reglamentuojančios teisinės bazės kūrimą. Serbijos ir Estijos atvejų pasirinkimas grindžiamas tuo, kad abiejose valstybėse daugiapartinės sistemos buvo įvestos etnopolitinės mobilizacijos sąlygomis. Analizei pasirinktas „labiausiai skirtingų“ atvejų palyginimo metodas, siekiant ištirti, kokį ilgalaikį poveikį politinių partijų pozicijoms ir praktikai tautinių mažumų politikos srityje turėjo etnopolitinių problemų aktualumas daugiapartinės sistemos įvedimo metu. Analizuojama, kaip politinių partijų požiūrių ir praktikos tautinių mažumų politikos srityje polinkis į pastovumą veikia valstybinės tautinių mažumų politikos kaitos perspektyvas. Išskiriami politinių partijų politikos ribotumai tautinių mažumų politikos srityje. Tyrimas yra grindžiamas istoriniu institucionalizmu kaip pagrindine aiškinamąja teorija. Analizuojamos partijų programos, partijų tautinių mažumų politikos formulavimo institucinė struktūra, partijų idėjinių vertybių etniniai aspektai bei partijų inicijuotos įstatymų pataisos 20 m. laikotarpiu. Darbe atskleidžiama, kaip politinių partijų pozicijos ir praktika tautinių mažumų politikos srityje yra linkusi priklausyti nuo praeities patirties bei kaip politinių partijų politikos polinkis į inerciją veikia valstybių tautinių mažumų politiką.
