Tarptautinis seminaras transdiscipliniškumo klausimais subūrė mokslininkus iš įvairių šalių
2024 m. gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas surengė tarptautinį seminarą „Disciplinos ir jų ribos“, kuriame akademinės bendruomenės nariai ir kviestiniai svečiai gilinosi į transdiscipliniškumo iššūkius ir galimybes socialiniuose bei humanitariniuose moksluose. Seminaras buvo skirtas pagerbti iškilaus išeivijos mokslininko, sociologo ir publicisto Vytauto Martyno Kavolio (1930–1999) palikimą bei aptarti jo tarpdisciplininio požiūrio metodologines idėjas.
Vytauto Kavolio institutas: tarpdisciplininio meistriškumo centras
Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė pabrėžė, kad Vytauto Kavolio institutas, įkurtas 2022 metais, greitai tapo svarbiu tarpdisciplininių ir transdisciplininių tyrimų centru. Institutas skatina bendradarbiavimą tarp įvairių mokslų sričių, siekdamas spręsti sudėtingus visuomenės iššūkius per inovatyvias metodologijas. Vienas pagrindinių instituto tikslų – laužyti tradicines akademines ribas ir kurti platformą, kurioje skirtingų disciplinų mokslininkai gali kartu ieškoti naujų įžvalgų.
Šiuo metu Institutas įgyvendina svarbius projektus, įskaitant nacionalinius ir tarptautinius socialinių mokslų duomenų infrastruktūros projektus, pabrėžiančius jo globalų konkurencingumą. Taip pat buvo sukurta podoktorantūros programa ir lankstūs mokslinių tyrimų komandos modeliai.
Tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant partnerystes su Taivano ir Suomijos mokslininkais, buvo išskirtas kaip kertinis instituto sėkmės elementas. Ateityje institutas sieks toliau gilinti šias partnerystes, diegti inovatyvius tyrimų metodus ir prisidėti prie aktualiausių pasaulinių iššūkių sprendimo.
VDU profesorius Gintautas Mažeikis taip pat apžvelgė Vytauto Kavolio metodologines idėjas, kurios reikšmingai prisidėjo prie tarpdisciplininių tyrimų vystymosi ir buvo pagrįstos intelektualinio drąsumo bei ribų peržengimo principais. Vytautas Kavolis atmetė linijinį istorijos supratimą, siūlydamas kultūrą analizuoti kaip dinamišką ir daugialypį reiškinį. Jo septynių žingsnių metodologija, skirta lyginamiesiems kultūros tyrimams, sudarė pagrindą gilintis į simbolines dimensijas, alternatyvius tekstus ir kultūros sąveikas.
Diskusijos apie transdiscipliniškumo iššūkius ir galimybes
Seminaro diskusijose dalyvavo mokslininkai ir ekspertai: Helsinkio universiteto ir V. Kavolio instituto mokslininkas prof. Hannu Nieminen, Helsinkio socialinių ir humanitarinių mokslų instituto koordinatorius dr. Pekka Mäkelä, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Gintaras Valinčius bei LMT Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto narys prof. Saulius Keturakis.
Diskusijoje buvo gilinamasi į tarpdisciplininių tyrimų iššūkius akademinėje sistemoje, ypač Lietuvoje. Pirmiausia buvo pripažinta, kad akademinės disciplinos turi atsižvelgti ir į platesnius visuomenės poreikius, įskaitant socialinius, politinius ir ekonominius aspektus. Diskusija taip pat palietė sunkumus apibrėžiant ir vertinant tarpdisciplininius tyrimus, profesinių tapatybių raidos klausimus ir būtinybę turėti tiek moksliniu požiūriu tikslius, tiek socialiai reikšmingus tyrimus.
Antrąją diskusijos dalį sudarė praktinės tarpdisciplininio bendradarbiavimo problemos, įskaitant finansavimo institucijų, tokių kaip Lietuvos mokslo taryba, vaidmenį vertinant tarpdisciplininius projektus. Mokslininkai pasidalijo nuomonėmis apie tai, kaip turėtų būti apibrėžiamas ir praktikuojamas transdiscipliniškumas: kai kurie pabrėžė jo svarbą kaip horizontalią, kiti kalbėjo apie problemų sprendimo požiūrį tarp disciplinų, o treti akcentavo individualių sričių tikslumo išsaugojimą. Pasidalinta patirtimi iš Suomijos ir Lietuvos akademinių praktikos pavyzdžių, iliustruojančių tarpdisciplininių kultūrų kūrimo sudėtingumą universitetuose. Diskusija taip pat apėmė perėjimą nuo tradicinių tyrimų vertinimo kriterijų (tokios kaip publikacijų kiekis ir poveikio veiksniai) link visapusiškesnio mokslinių tyrimų poveikio vertinimo, atspindinčio besikeičiančias prioritetų tendencijas mokslo bendruomenėje.
Prof. Risto Kunelius: akademinių disciplinų raida ir „post-disciplininio“ laikotarpio perspektyvos
Helsinkio socialinių ir humanitarinių mokslų instituto direktorius prof. dr. Risto Kunelius savo pranešime nagrinėjo akademinių disciplinų sampratos raidą ir galimybę atsirasti „post-disciplininiam“ laikotarpiui. Prof. Kunelius pabrėžė, kad disciplinos, nors ir sukurtos akademiniam tyrinėjimui vadovauti, yra giliai įsiskverbusios į valdžios struktūras, su savomis taisyklėmis, metodais ir praktika, kurios kuruoja žinių kūrimą. Prof. Kunelius iškėlė klausimą, ar tradicinė disciplinų samprata vis dar yra reikšminga. Jis mano, kad galbūt artėjame prie didelės permainos, kaip žinios bus kategorizuojamos ir praktikuojamos, ir galime tikėtis naujos akademinės sampratos, kuri peržengs tradicines disciplinų ribas.
Dr. Gediminas Urbonas: meno galia ir tarpdisciplininė integracija
Masačiusetso technologijos instituto mokslų daktaras Gediminas Urbonas savo pristatyme pabrėžė meno kaip katalizatoriaus tarpdisciplininiam bendradarbiavimui ir socialiniams pokyčiams transformacinį potencialą. Jis pristatė „pragmatinių fikcijų“ koncepciją, atskleidžiančią, kaip menas gali tarpininkauti sprendžiant sudėtingas problemas ir skatinti dialogą tarp skirtingų žinių sričių. Dr. Urbonas aptarė projektus, tokius kaip „Transaction Project“ ir „Protest Lab“, kuriuose menas veikia kaip priemonė socialinei kritikai, tapatybių transformacijai ir pilietinei veiklai. Šie projektai apjungia disciplinas – nuo psichologijos iki lyties studijų ir kultūros istorijos. Dr. Urbonas taip pat pristatė inovatyvų projektą „Villa Lithuania“, simboliškai atspindintį nacionalinės tapatybės atgaivinimą per meninę diplomatiją.
