Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas
Anotacija
Dabartinis ekonomikos, taip pat ir žemės ūkio, vystymasis grindžiamas vis didėjančiu gamtinių išteklių naudojimu, kuris sukelia klimato kaitos pokyčius, ekosistemų būklės blogėjimą ar kitokį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Todėl pripažįstant, kad ekonominė gerovė turi būti palaikoma mažinant neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, dėmesio sulaukė aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje idėja ir jos vertinimo metodologijos klausimai. Aplinkos atžvilgiu tvarus augimas žemės ūkyje vertinamas bendro gamybos veiksnių našumo (BGVN) arba daugiaveiksnio našumo (DGVN) rodiklių pagalba. Tačiau įprastas DGVN žemės ūkyje apskaičiavimas, į vertinimą įtraukiant vieną pageidaujamą gamybos rezultatą ir du gamybos veiksnius, ignoruoja gamtinį kapitalą kaip gamybos veiksnį ir neapima nepageidaujamo gamybos rezultato, tokio kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Abu šiuos trūkumus leidžia pašalinti su aplinka susietas daugiaveiksnio našumo (ADGVN) rodiklis.
Tyrimo objektas – aplinkos atžvilgiu tvarus augimas žemės ūkyje. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrindus ekonomikos augimo ir gamtinės aplinkos ryšį, parengti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodiką ir atlikti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos žemės ūkyje empirinį vertinimą. Parengta aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodika, integruojanti aplinkos kintamuosius, tam panaudojant objektyvius žemės ūkio ekonominių sąskaitų, aplinkos ekonominių sąskaitų, Faostat ir ŪADT žemės ūkyje statistikos duomenis. Gauti empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad sukurta vertinimo metodika ir atlikta ES šalių klasterinė analizė leidžia nustatyti kokią įtaką gamybos veiksniai, aplinkos tarša ir technologinė pažanga daro realiam bendrosios pridėtinės vertės augimui žemės ūkyje.