Teminių kaimų vystymo kritinis veiksnys siekiant kaimiškų vietovių darnaus vystymosi
Anotacija
Siekiant kaimiškų vietovių darnaus vystymosi kūrybingos, verslios, bendradarbiaujančios ir inovatyvios bendruomeninės organizacijos, šeimos ar kitos kaimiškos vietovės gyventojų grupės vysto teminius kaimus. Teminis kaimas tai teminis objektas – sodyba, parkas, muziejus, gamtos takas ar kita suteminta erdvė kaimiškoje vietovėje. Teminio kaimo vystymui pasitelkiami vietiniai arba pritraukti kultūriniai, paveldo, gamtiniai, infrastruktūriniai ir žinių ištekliai, kuriuos integruojant vystomas ir realizuojamas pasirinktos unikalios temos vienijamas vietinių produktų, paslaugų ir potyrių paketas, skirtas ne tik lankytojams bet ir vietos gyventojams.
Identifikavus mokslinių žinių apie teminio kaimo fenomeną trūkumą, disertacijoje suformuota grindžiamoji teorija, atskleidžianti teminių kaimų vystymo kritinį veiksnį ir su juo susijusius vadybinius sprendimus, siekiant kaimiškos vietovės darnaus vystymosi. Šiam tikslui pasiekti taikyta kokybinė Corbin ir Strauss (2015), struktūruota grindžiamosios teorijos tyrimo metodologijos versija.
Nustatytas kritinis teminių kaimų vystymo veiksnys – teminių kaimų veikėjų pasvertas įsitraukimas į teminių kaimų veiklas. Aplink jį suformuota struktūruota grindžiamoji teorija, atskleidusi vadybinius sprendimus, kurių taikymo dėka besivystantis teminis kaimas sukuria galimybes įgyvendinti esminį kaimo teminimo strategijos tikslą – darniai vystytis kaimiškai vietovei. Kuo labiau į teminio kaimo veiklas pasvertai įsitraukia teminių kaimų veikėjai ir kaimiškos vietovės gyventojai, tuo geriau jie supranta klausimus kuriuos reikia spręsti siekiant suharmonizuoti aplinkos, socialinės, ekonominės ir kultūrinės darnaus vystymosi dimensijas ir tuo stipriau jaučia kaimiškos vietovės darnaus vystymosi rezultatus.
