Kultūros darbuotojų bendruomenės ir jų tradicijos XX a. viduryje – XXI a. pradžioje
Anotacija
Daktaro disertacijos tikslas – išanalizuoti kultūros darbuotojų bendruomenėse nuo XX a. vidurio iki šių dienų paplitusias tradicijas ir jų reikšmę kuriant bendruomeniškumą kultūros darbuotojų kolektyvuose. Renkant tyrimo medžiagą 2018–2021 metais buvo naudoti lauko tyrimo metodai: anketavimas, pusiau struktūruotas giluminis interviu, vaizdinės medžiagos fiksavimas ir rinkimas, dalyvaujamasis stebėjimas, kraštotyros darbų, publikuotų ir nepublikuotų įstaigų istorijų, kitų dokumentų rinkimas, spaudos, kultūros įstaigų interneto svetainių analizė. Tyrimas atskleidė, kad skirtingos kultūros darbuotojų bendruomenės formuojasi lokalios geografinės vietos, profesinių, socialinių, kultūrinių bei struktūrinių ryšių pagrindu, o kolektyvuose bendruomeniškumas kuriamas minint darbinio gyvenimo ciklo, asmenines, kalendorines bei profesines šventes ir progas. Per kultūros darbuotojų patirtis darbo vietos apibrėžiamos kaip tam tikri materialiai apčiuopiami bei nematerialiai suvokiami pasauliai, apimantys bendruomenių istorinę praeitį, svarbius konkrečios kultūros įstaigos žmones, nusistovėjusias tradicijas, praeities ir dabarties bendruomenės narių socialinius santykius. Kultūros darbuotojų bendruomenių pokyčiai labiausiai išryškėjo per skirtingų kartų pateikėjų patirčių, vertybinių nuostatų ir gyvensenos ypatumus.
