Lietuvos kiaulių ir šernų populiacijos afrikinio kiaulių maro viruso izoliatų molekulinė charakteristika (2014-2019 m.)
Anotacija
Afrikinis kiaulių maras yra labai užkrečiama virusinė naminių kiaulių ir šernų (Sus scrofa) liga, pasižyminti dideliu užsikrėtusių gyvūnų mirtingumu. AKM sukelia didelis, dvigubos grandinės DNR virusas. Daugiau nei prieš dešimtmetį Afrikinis kiaulių maras buvo laikoma egzotine gyvūnų liga Europoje, tačiau pastaruoju metu situacija drastiškai pasikeitė. Liga tapo viena didžiausių grėsmių kiaulių ūkiams ir šernų populiacijai. Afrikinio kiaulių maro stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 2003 m., tačiau aktyviai pradėta įgyvendinti nuo 2011 m. AKM pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo užregistruotas 2014 m. sausio 24 d. Daugiausia AKM teigiamų atvejų yra fiksuojama šernuose, todėl labai svarbu yra vykdyti stebėseną ir turėti jautrius metodus ankstyvai ligos diagnostikai Kita vertus, ne tik afrikinio kiaulių maro ligos aptikimas ir nustatymas sukelia iššūkius plintant ligai, svarbu išsiaiškinti AKM ligos dinamiką ir viruso padermių sekos pasikeitimus skirtinguose regionuose.
Šiame darbe naudojant molekulinius metodus atlikti 2014–2019 m. AKM šernų stebėsenos tyrimai ir pirmą kartą Lietuvoje įvertintas AKM viruso paplitimas, analizuojant teigiamų atvejų skaičių pagal amžių ir lytį, nustatyta, kad afrikinio kiaulių maro viruso paplitimas kritusiuose šernuose didesnis, palyginus su sumedžiotais šernais. Buvo atliktas daugybinio AKM-IC metodo validavimas ir gautų rezultatų palyginimas su įprastiniu AKM King tikro laiko PGR metodu, įvertintas AKM viruso aptikimas skirtinguose organuose. Pirmą kartą buvo vykdoma Lietuvoje cirkuliuojančio AKM viruso MGF505-10R geno dalinės sekos sekoskaitos analizė, aptinkamos unikalios nukleotidų pakaitos lyginant su kitose šalyse cirkuliuojančiais AKM virusais. Tyrimo metu pirmą kartą atlikta Lietuvoje cirkuliuojančio viruso B646L geno dalinės sekos analizė, rasti sekų skirtumai Lietuvoje cirkuliuojančio viruso sekose lyginant skirtingų metų rezultatus, atlikti palyginimai su kitose šalyse cirkuliuojančio viruso B646L geno dalinėmis sekomis, aptinkamas įsiterpęs dešimties nukleotidų intarpas (GAATATATAG), Lietuvoje cirkuliuojantis virusas priskiriamas II genotipui.
