Saldžiosios stevijos (Stevia rebaudiana Bertoni) morfogenezės valdymas in vitro
Anotacija
Stevija – tai vaistinis augalas plačiai žinomas dėl kaupiamų natūralių nekaloringų saldiklių – steviolio glikozidų. Šio augalo sėklos pasižymi mažu (nuo 10 iki 36,3 %) daigumu, be to, dauginimas sėklomis neužtikrina populiacijos homogeniškumo pagal pageidaujamus požymius. Dėl šios priežasties tyrėjai iki šiol ieško sėkmingų stevijos dauginimo alternatyvų. Pagrindiniai stevijos sintetinami steviolio glikozidai yra steviozidas ir rebaudiozidas A. Pastarasis pasižymi saldžiu skoniu, o steviozidas turi kartų nepageidaujamą poskonį. Siekiant pakeisti šių glikozidų santykį, reikia mikrodauginimo in vitro schemos, kurioje, pasitelkiant egzogeninius veiksnius, būtų galima sureguliuoti šių biologiškai aktyvių junginių santykį. Tyrimo tikslas – sukurti efektyvią stevijos mikrodauginimo in vitro schemą, padėsiančią optimizuoti antrinių metabolitų sintezę. Nustatytas tinkamiausias eksplantas stevijos kaliaus indukcijai. Parinktas optimalus augimo reguliatorių derinys, kuris stimuliuoja didžiausią kaliaus masės augimą. Nustatyta, kad intensyviausiai kaliaus genezė vyko MS maitinamojoje terpėje, lyginant su kaliaus indukcija, vykusia B5 ir White terpėse. Parinktas efektyviausias citokininas ir optimalia jo koncentracija tiesioginei organogenezei. Parodyti dėsningumai, kaip auksinai daro įtaką rizogenezei, o prolinas ir sacharozė – fenolių, flavonoidų kiekiui ir antioksidaciniam aktyvumui. Nustatyta, kad egzogeninis prolinas gali palankiai keisti steviolio glikozidų santykį.
