S. Banaičio vardo stipendija įteikta humanitarinių mokslų doktorantei
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos katedros filologijos studijų krypties doktorantei Gerdai Pilipaitytei buvo įteikta trečioji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardinė stipendija (1300 EUR). Stipendija skirta už keliautojos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių spaudos leidėjos, publicistės Julijos Pranaitytės veiklos ir darbų tyrinėjimą.
Saliamono Banaičio vardinė stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918 m. – 1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Pirmoji S. Banaičio vardo stipendija buvo įteikta 2016 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto meno kuratorystės magistro studijų programos absolventei Neringai Krikščiūnaitei, kuri domėjosi ir tyrinėjo tarpukario Lietuvos menininkės Marijos Minginaitės kūrybą. 2018 m. antroji stipendija buvo įteikta Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos doktorantui Gediminui Kasparavičiui, kuris tyrinėjo „Lietuvos garlaivių bendrovės“ istoriją.
Trečioji S. Banaičio vardo stipendijos laureatė, VDU filologijos doktorantė Gerda Pilipaitytė, rašanti mokslinį straipsnį tema „Julijos Pranaitytės darbuotė: tautiškumo ir tarpkultūriškumo santykis“. Doktorantė džiaugiasi, kad jos tyrimas buvo pastebėtas, nes rašydama jį įžvelgia didžiulę naudą.
„Į savo tyrimą žiūriu kaip į įdomų ir reikalingą projektą. Dažnai kalbama apie nusipelniusius vyrus, jų garbei rengiamos konferencijos, jų vardu steigiamos stipendijos. Todėl nuostabu, kad galėjau imtis tyrimo apie užmirštą moterį, pašventusią savo gyvenimą lietuvybės puoselėjimui, t. y. lietuviškos spaudos leidybai. Ypač, kai panašų darbą dirbę vyrai neliko taip nustumti į šalį. Julija Pranaitytė dar prieš pradedant šį darbą man atrodė artima savo suvalkietiška kilme, darbu spaudoje, vertimais, dėmesiu užsienio kalboms.
Pradėjusi tyrimą supratau, kad su ja turime ir daugiau bendro: tiriu ispanų literatūrą ir kultūrą, o J. Pranaitytė išleido kelionių knygą apie Ispaniją, kur nuostabiai aprašo tos šalies žmones. Na, o ši stipendija buvo geras paskatinimas tam, kad toks tyrimas apskritai atsirastų“, – pasakoja G. Pilipaitytė.
Doktorantė savo darbe aprašo J. Pranaitytės gyvenimą, akcentuojant jos ryšį su tėvyne ir kitomis kultūromis, atsižvelgiant į tautiškumo ir tarpkultūriškumo apraiškas, tyrinėja kelionių knygas, jos redaguotą išeivijos žurnalą „Žvaigždė“, vertimus ir pan.
„Rašydama savo darbą atrandu labai įdomių dalykų, vienas tokių: JAV prezidentui Woodrow Wilsonui buvo įteikta Antano Jusaičio „Lietuvos istorija“ anglų kalba. Prezidentas, pamatęs, kad lietuviai su slavais neturi nieko bendro, užstojo juos Paryžiaus taikos konferencijoje. Tą knygą, paaukojusi kelias miego naktis, išvertė J. Pranaitytė, taip prisidėjusi prie Lietuvos nepriklausomybės“, – faktais dalinasi stipendijos laureatė.
Saliamonas Banaitis (1866.07.15 – 1933.05.04) – Nepriklausomos Lietuvos akto signataras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas.
