Universiteto mokslininko akademinės veiklos Fenomenologinės dimensijos (Edukologija 07 S)
Anotacija
Šio disertacinio tyrimo idėja kilo svarstant, kokie patyrimai ir išgyvenimai kasdien lydi mokslininkus, kurie atstovauja universitetui, kuria žinias ir jomis dalinasi su plačiąja visuomene. Tyrimo išskirtinumas – tai kitoks požiūris į tiriamą fenomeną – mokslininkų kasdienę akademinę veiklą ir jos esmę. Šis disertacinis kokybinis tyrimas – tai refleksija apie universiteto mokslininkų darbinę kasdienybę ir joje išgyventą patirtį, remiantis hermeneutinės fenomenologijos metodologija. Tai praktinė fenomenologija, leidžianti atsiskleisti mokslininko profesijai, kaip praktikai, kuri kiekvieną dieną reiškiasi per kūno pojūčius, asmeninį buvimą įvairiose situacijose, santykių, takto, bei kitų aspektų, kurie yra iki reflektyvūs, iki-teoriniai ir iki-lingvistiniai.
Tyrimo radiniai atskleidė, kad kiekvieno mokslininko kasdienybė mums piešia skirtingą paveikslą atsakant į klausimą: kokia yra universiteto mokslininko veiklos esmė? Vieno iš jų diena gali būti kupina daugybės skirtingų darbų, kurie ves į suvokimą apie persidirbimą ir „šizofrenišką“ kasdienybę. Kito – kalbėti apie buvimą tarp dviejų pasaulių: šeimos ir mokslo, kur kiekvienas iš jų reikalauja visiško sąmonės intencionalumo. Būtent šie skirtingi išgyvenimai, atskleisti tyrime, rodo, jog kalbant apie mokslininko darbą universitete negalima absoliutinti rezultatų, ar teigti, kad jie yra būdingi visiems ir kiekvienam mokslininkui. Todėl aprašyti išgyvenimai ir refleksijos jų atžvilgiu – tai tik viena iš galimų interpretacijų apie tai, kokia yra mokslininkų kasdienybė ir kokios patirtys, bei išgyvenimai yra jiems esminiai jų akademinėje veikloje.
