Miestas literatūroje: Kauno reprezentavimo strategijos šiuolaikinėje lietuvių prozoje (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacija tyrinėja miestą lietuvių literatūroje. Atvejo studijai pasirinktos Kauno miesto reprezentavimo strategijos septyniuose šiuolaikinių rašytojų miestiečių romanuose: Aleksandros Fominos Mes vakar buvom saloje (2011), Marko Zingerio Grojimas dviese (2002) ir Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius (1998), Jurgio Kunčino Kasdien į karą (2002) ir Tūla (1993), Gintaro Beresnevičiaus Paruzija (2005) ir Herkaus Kunčiaus Dervišas ir Kauno (2014).
Teorinį ir metodologinį tyrimo karkasą sudaro sąvokos, atkeliaujančios iš urbanizmo ir miesto literatūroje studijų, erdvės ir vietos tyrimų, literatūros kartografijos bei kultūrologijos. Miesto reprezentavimo strategijos romanuose tiriamos taikant postklasikinės naratologijos įrankius, o interpretuojamos pasitelkiant sociologinį požiūrį į literatūrą ir komparatyvistines prieigas.
Tyrimo rezultatai demonstruoja, kad miestas yra svarbus literatūrinės, kultūrinės ir nacionalinės lietuvių vaizduotės komponentas. Išryškintos paralelės tarp miesto ir lietuvybės bei nušviestas platus ir sudėtingas literatūrinių Kauno miesto vaizdavimo strategijų spektras pritildo kultūroje gyvuojantį stereotipinį mąstymą apie 1) „kaimišką“ lietuvio ir lietuvių literatūros tapatybę, 2) Kauną kaip pirmiausia „laikinąją sostinę“ ar „lietuviškiausią miestą“.
Disertacija aktuali ir naudinga kritiškai permąstant miesto apskritai ir Kauno konkrečiai vietą lietuvių literatūroje. Sukurtas miesto reprezentavimo strategijų tyrimo modelis galėtų būti pasitelkiamas plėtojant Kauno ir kitų miestų vaizdavimo tyrimus kitų laikotarpių ar žanrų literatūroje.
