Sėkmės istorijos

Vytauto Didžiojo universitete veikiantis Instrumentinės analizės atviros prieigos centras, vadovaujamans prof. Audriaus Sigito Maruškos, sėkmingai sudaro mokslinių tyrimų sutartis ir jų pagrindu atlieka įvairius užsakomuosius analizės metodų diegimo ir taikymo darbus. Vieni iš sėkmingiausių nuveiktų darbų įvykdyti bendradarbiaujant su Lietuvos bei užsienio partneriais:

AB  „Sanitas“
Užsakomasis darbas kurio metu naudojant kapiliarinę elektroforezę, skirtinguose produktuose buvo įvertintas organinių rūgščių kiekis.

UAB „Thermo Fisher Scientific“
Atliktos užsakomosios konsultacijos, kurių metu konsultuota įmonė dėl sorbcinių (ir kt.) medžiagų.

UAB „AstraZeneca“
Bendradarbiaujant su Švedijos farmacijos kompanija susintetintos naujos monolitinės kolonėlės kapiliarinei atvirkščių fazių chromatografijai (atvirkščių fazių efektyvioji skysčių chromatografija – plačiausiai naudojama chromatografijos rūšis ir sudaro daugiau kaip 60 % visų chromatografinių analizių).

„Agilent Technologies“
Vokietijos kompanijos užsakymu sukurta atvirkščių fazių agarozės termogelių, tinkamų organinių junginių kapiliarinei elektrochromatografijai,sintezės technologija.

AB „Achema“
Įvykdytas užsakomasis projektas „Polivinilacetatinės dispersijos ir karbamido formaldehidinių dervų analizės ir tyrimas“. Vykdyti įvairūs analizės darbai, tarp jų ir antikorozinio priedo, naudojamo skystoms trąšoms transportuoti, receptūros korekcija – dėl patobulinto transportavimo cisternose AB „Achema“ galėjo išvengti daugiatūkstantinių nuostolių.

Vytauto Didžiojo universitete laikomasi nuostatos, jog geras kelių užsienio kalbų mokėjimas yra neatsiejama šiuolaikinio išsilavinimo dalis. Šią viziją sėkmingai įgyvendinti padeda VDU Užsienio kalbų institutas, kuris siūlo plačiausią Lietuvoje ir vieną plačiausių Europoje užsienio kalbų studijų pasirinkimą. Ne tik VDU studentams, bet ir visuomenei yra siūloma mokytis 30 modernių ir klasikinių užsienio kalbų.

Iki šiol Užsienio kalbų institutas susilaukė didelio pripažinimo ir tarp verslo bei kitų organizacijų atstovų: bendrosios anglų kalbos ir anglų kalbos profesinėje veikloje mokymai buvo vesti Lietuvos energetikos instituto ir Kauno miesto muziejaus darbuotojams, teisinės anglų kalbos mokymų paslaugomis naudojosi viena didžiausių Lietuvoje advokatų profesinė bendrija „MAGNUSSON ir partneriai“ bei Kauno apylinkės teismo darbuotojai, verslo anglų kalbą mokėsi įmonės UAB „Intermedix Lietuva“ darbuotojai, bendroji norvegų kalba dėstyta įmonės UAB „Small Nordic“ darbuotojams, taip pat vykdyti ir kitų užsienių kalbų, tokių kaip vokiečių, rusų ir pan., mokymai įvairioms organizacijoms.

„Užsienio kalbų instituto vykdomi mokymai – puikus visapusiškos, konkretiems klausytojų poreikiams pritaikytos paslaugos pavyzdys. Kompetetingi instituto darbuotojai prieš mokymus atlieka organizacijos darbuotojų kalbinių/komunikacinių kompetencijų poreikių analizę po kurios parenka tinkamiausią lygį, dėstomą mokymų turinį bei medžiagą atsižvelgiant į analizės rezultatus. Mokymo turinys apima bendrą pagrindinių kalbos gebėjimų ugdymą, išsamiai analizuojamas ir tobulinamas gramatikos vartojimas, ypač lavinami kalbėjimo bei klausymo įgūdžiai. Po mokymų atliekami profesionalūs klausytojų įvertinimai ir išduodami sertifikatai. Esu įsitikinus, jog po tokių mokymų organizacijos darbuotojai ne tik praturtina savo išsilavinimą, bet ir pati organizacija gali įgyti konkurencinį pranašumą tarptautinėje rinkoje.“ – pasakoja mokslo vadybininkė Milda Žaliauskaitė.

Kviečiame naudotis užsienio kalbų mokymosi paslaugomis, o dėl detalesnės informacijos kreiptis į VDU Technologijų ir žinių perdavimo centrą el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Vėžinių susirgimų gydymą palengvinti galėtų novatoriškas metodas, kurį vysto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Šveicarijos. Modernaus elektropurškimo principo dėka, vėžines ląsteles bus galima efektyviai naikinti tūkstantį kartų mažesnėmis dozėmis, nei šiuo metu klinikose naudojama chemoterapija.

VDU doktorantas Paulius Ruzgys, kartu su kitais mokslininkais sukūręs inovatyvų šios problemos sprendimą. Naujasis elektropurškimo metodas chemoterapinį vaistą suskaido į mažus lašelius, kurie yra įgreitinami ir nukreipiami į vėžines ląsteles. Tokiu principu, pasitelkiant endoskopą, per burną, trachėją ir bronchus galima prieiti prie kvėpavimo takus blokuojančio auglio ir jį gydyti lokaliai.

„Taip pasiekiama efektyvi chemoterapinio vaisto pernaša į ląsteles, leidžianti, lyginant su šiuo metu plačiai naudojama chemoterapija, tūkstančius kartų mažesnėmis vaistų dozėmis efektyviai žudyti vėžines ląsteles. Be to, elektropurškimo technologija yra suderinama su bronchoskopijos – kvėpavimo takų stebėjimo – metodu. Tai atveria galimybę plaučių, bronchų ir trachėjos vėžio gydymą vykdyti be chirurginės intervencijos“ , – teigia P. Ruzgys.

Elektropurškimo technologija pritaikoma ne tik gydant vėžį, bet ir itin pažangiame plaučių ligų gydyme, paremtame genų terapija. „Neabejojama, kad, sėkmingai išvysčius šį metodą, jis galėtų būti pritaikytas ir kitų ligų gydymui“, – platų naujojo gydymo metodo taikymą akcentavo P. Ruzgys.

Neseniai augalų šaknų tyrimus Vytauto Didžiojo universitete atlikę biomedicinos srityje besispecializuojantys lietuviai UAB „Frazija“ sulaukė gerų žinių – jų darytos prielaidos ir bandomieji variantai pasiteisino. Todėl  planuojamas kitas žingsnis – tęsti eksperimentus, po kurių seks kosmetikos gamyba. Verslininkai įsitikinę, kad susidomėjimas sveika gyvensena ir atsigręžimas į natūralias gamtos dovanas žmogaus sveikatai yra būtent tai, ko šiuo metu ieško vartotojai, siekiantys tvaresnio santykio su aplinka, o grožio pramonei į tai investuoti ne tik naudinga, bet ir būtina.

Augino specialiose spintose

„Užsakėme tyrimus  biologiškai aktyvių junginių turinio tyrimams kai kuriose vaistinėse augalinėse „barzduotose“ šaknų kultūrose. Šie tyrimai gali pateikti atsakymą į klausimą apie fitopatogeninių bakterijų poveikį augalų ląstelių metabolizmui ir paskatinti augalus gaminti žmogaus organizmui naudingas medžiagas. Tuo pačiu metu šio tyrimo rezultatai gali suteikti galimybę parinkti šaknų linijas, kurioms būdingas didelis junginių su medicininėmis savybėmis kaupimasis“, – sako Karolis Gedvilas, UAB „Frazija“ vadovas.

Kaune veikiančios Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkos chemijos tyrimų laboratorijos mokslininkai matavo ir analizavo augalų šaknyse aptinkamų antioksidantų kiekius ir rūšis. Tokios šaknys, auginamos specialiuose bioreaktoriuose, ateityje gali tapti medicininių junginių, naudojamų medicinoje ir kosmetologijoje, šaltiniu. Pavyzdžiui, tokiu būdu išgauti antioksidantai ir DNR apsaugos priemonės įeitų į kosmetikos preparatų su antisenėjimo savybėmis sudėtį.

Padeda išlikti konkurencingiems

„Džiaugiamės, kad tokia kosmetika yra įdomi verslui ir turi vartotojų paklausą, nes joje yra natūralių augalinės kilmės ingredientų. Kosmetikos gamintojai atkreipia dėmesį į natūralių produktų poreikį, todėl grožio industrijai siūlo tvaresnius ir ekologiškesnius produktus, papildytus  iš augalų išgaunamomis veikliosiomis medžiagomis“, – teigia K. Gedvilas.

Beveik mėnesį vykęs tyrimas patvirtino, jog pirminė idėja turi potencialo ir komercinį pagrindą. Vis dėlto, biomedicinos srityje  besispecializuojančios lietuvių įmonės vadovas pastebi, kad panašių tyrimų, kol aptiktos naudingosios medžiagos atsidurs maisto papilduose ir natūralioje kosmetikoje, dar prireiks ne vieno, tačiau tai nuteikia toliau gilintis į šią sritį ir tikėtis sėkmingos komercializacijos.

„Be abejo, moksliniai tyrimai yra naudingi, juk mokslas, inovacijos ir konkurencingumas neatsiejami dalykai. Bet kokia įmonė, laikanti save technologine ir inovatyvia, privalo tam tikrą dalį pelno investuoti į MTEP, priešingu atveju ji rinkoje taps nekonkurencinga“, – pastebi verslininkas.

Nemokamai šiuos mokslinius tyrimus įmonė atliko tarptautinio „Interreg BSR“ projekto „Baltic TRAM“ dėka. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į šią iniciatyvą, kvietė Lietuvos įmones nemokamai pasinaudoti mokslinių tyrimų centrų laboratorijomis Lietuvoje ir Vakarų Europoje, konsultuotis su tyrėjais bei mokslininkais.