VDU bendruomenė diskutavo apie skaitmeninę humanitariką

Gegužės 8 d. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įvyko akademinė diskusija „Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera?“. Renginyje VDU mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir absolventai diskutavo apie skaitmeninių technologijų pritaikymą humanitariniuose moksluose, aptarė naujus skaitmeninius duomenų rinkimo, analizės ir vizualizavimo būdus, kaip jie gali būti naudojami visuomenės ir kultūros reiškinių tyrinėjimui, surinktos medžiagos pristatymui viešojoje erdvėje.

Įvadinėje renginio dalyje etnologė doc. dr. Egidija Kiškina pristatė skaitmeninės humanitarikos (SH) projekto, skirto kultūrinių grupių procesų tyrimams, sumanymą, sukurtą kartu su informatikais. Sumanytas duomenų registras talpina pasakojamosios istorijos ir etnografijos metodais surinktus suskaitmenintus ir iš interneto renkamus tekstinius, garsinius bei vaizdinius tyrimo duomenis, o viena iš jo funkcijų – kompiuteriniais įrankiais apdorotų duomenų vizualinis pristatymas studentams ir plačiajai visuomenei.

Informatikos profesorė dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išsamiai pristatė SH problematiką, pradedant dirbtiniu intelektu, kuriuo remiasi natūralios šnekos, rašytinių tekstų, garso, vaizdo atpažinimas, ir baigiant duomenų vizualizacijos įrankiais.

SH bendruomenės nariai lingvistas doc. dr. Andrius Utka, istorikas dr. Marius Sirutavičius, informatikė dr. Judita Kasperiūnienė, Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas su diskusijos dalyviais dalijosi mintimis apie tai, kaip skaitmeninė humanitarika gali prisidėti plėtojant įvairias humanitarinių ir socialinių mokslų sferas.

Literatūrologės kėlė savo disciplinai rūpimus klausimus. Prof. dr. Eglė Ingrida Žindžiuvienė iškėlė klausimą, kaip SH įrankiai galėtų padėti analizuojant rašytojų kalbos stilių, teksto struktūrą, o doc. dr. Indrės Žekevičienės požiūriu, „pasitelkus atitinkamas programas, būtų galima aprėpti visą mūsų literatūros lauką ir ieškoti tam tikrų dėsningumų, matant ne tik labiausiai pripažintus tekstus, bet ir visą populiariosios literatūros masyvą. Literatūrologija jau tiek subrendusi, kad tolesniam judėjimui pirmyn neišvengiamai reikia naujų instrumentų“. Diskutantų nuomone, humanitarų bendradarbiavimas su informatikais gali labai prisidėti prie tolimesnio dėstymo kokybės gerinimo.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kompiuterinių įrankių panaudojimas tyrimuose yra aktualus ne vien patyrusiems tyrėjams bei doktorantams, bet ir bakalauro bei magistro programų studentams, rengiantiems įvairaus pobūdžio studijų darbus, galvojantiems apie naujus ateities projektus, praktinio darbo perspektyvas.

Renginio organizatoriams maloni staigmena buvo absolventų dalyvavimas. Evaldas Pravalauskis IT srityje dirba apie 10 metų, pastaruoju metu atstovauja valstybės įmonei, kuri saugo, valdo ir nuolat pildo pagrindinius registrus, turi didžiulę dokumentų talpyklą, kurioje saugomi įvairūs PDF ir TIFF formatų dokumentai, dalis jų yra apdoroti OCR įrankiais. Jis tikina žinantis iš praktikos, kad vis daugėja darbo vietų, kuriose būtinos humanitarinės žinios ir geras kompiuterinis raštingumas. Visa tai ir jungia skaitmeninė humanitarika.

„Skaitmeninės humanitarikos studijas tikrai rekomenduočiau IT, etnologijos (kultūros studijų) krypčių studentams, Lietuvos ar savo miesto istorijos ir kultūros tyrinėtojams ir mylėtojams bei visiems humanitarams“, – teigia E. Pravalauskis.

Kalbėdamas apie projektines SH ir IT bendradarbiavimo idėjas, VDU absolventas pasiūlė pilnai suskaitmeninti ir visuomenei pateikti konkrečios srities, konkretaus laikotarpio Lietuvos istorijos dokumentus, pasitelkiant „Vikipediją“, įtraukiant VDU studentus, dėstytojus ar savanorius. Daug galimybių atveria naujų technologijų pritaikymas humanitariniuose moksluose – tokių kaip didieji duomenys (angl. big data), blokų grandinės (blockchain), laiko juostos (timeline) ir 3D žemėlapiai. Pasak E. Pravalauskio, būtų šaunu, kad lygiagrečiai ar kartu susiburtų, bendradarbiautų IT ir humanitarinių sričių dėstytojai, studentai ir mokslininkai.

Diskusijoje dalyvavęs Aidis Stukas universitete studijavo istoriją, etnologiją ir filosofiją, 2009 m. baigė filosofijos studijų programą. Absolventas akcentavo diskusijoje iškeltą humanitarams skirtos programavimo kalbos „Python“ reikšmę. Jo nuomone, programavimo kalba yra savaime suprantamas įrankis. „Humanitarika sunkiai suvokiama be rašto ir spaudos. Raštas ir spauda įgalina, programavimas įgalina dar labiau, kodėl gi tuo nepasinaudojus?“, – retoriškai klausė A. Stukas.

Paklaustas, kada ir kokios aplinkybės paskatino savarankiškai mokytis programuoti Pitonu, absolventas įvardijo keletą priežasčių: „Reikėjo duomenų straipsniui, norėjau sukurti vizualizaciją ir savo kompiuterinį žaidimą, užsidirbti pinigų“. Programuojantis filosofas rekomenduoja studentams mokytis „Python“ kalbos – jis tikina, kad, pavyzdžiui, tai būtų itin įdomu ir naudinga istorijos, etnologijos, kalbotyros ar teisės studentams. Pastaruoju metu „Python“ jau tapo A. Stuko pagrindiniu darbo įrankiu, o duomenų surinkimas iš interneto (web scraping) – pagrindine veiklos sfera.

Matematikos antrakursį Zenoną Aužbiką ateiti į diskusiją paskatino tarpdiscipliniškumo idėja: „Pasirodė įdomu, kaip gali susilieti skirtingos disciplinos ir kas išeina jas sujungus. Norėjau pamatyti realius pavyzdžius, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kas tai yra, nes pats terminas „skaitmeninė humanitarika“ man asmeniškai nedaug tepasako“, – paaiškino jis.

Paklaustas, kokios diskusijoje paliestos problemos atrodo svarbios, Z. Aužbikas paminėjo skirtingų disciplinų studentų bendravimą ir pasiūlė konkretų žingsnį. „Galbūt, jeigu humanitarinių mokslų studentas (-ė) viešai tam skirtoje grupėje paskelbtų, kokios temos domina, ką norėtų veikti, gal atsirastų skirtingos disciplinos žmogus, kuriam irgi būtų artima ta tema, arba norėtų pabandyti, kas išeitų drauge ką nors nuveikus“.

Po renginio studentas išreiškė norą pabandyti padaryti ką nors paprasto, susijusio su skaitmenine humanitarika – galbūt tai jam padėtų apsispręsti, ar tuo norėtų užsiimti ir ateityje.

Diskusijos dalyviai priminė, kad VDU humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų pirmakursiai ir antrakursiai turi gerą galimybę susipažinti su SH, pasirinkdami VDU dėstomą A grupės dalyką „Skaitmeninė humanitarika“.

Renginio organizatoriai – VDU Skaitmeninės humanitarikos bendruomenė. Norintys prisijungti kviečiami kreiptis el. paštu agne.kalediene@vdu.lt.

Apžvalgą parengė Egidija Kiškina