Edukologijos magistratūros studijų paskirties raiška magistrantų įgytuose gebėjimuose: kas rengiamas – generalistas ar specialistas? (Edukologija 07 S)
Anotacija
Viešosiose erdvėse ir moksliniuose darbuose nuolat diskutuojama kokius absolventus universitetai turi rengti. Viena vertus, vis stiprėjanti darbo rinkos įtaka sąlygoja labiau orientuotis į siauresnės srities specialistų rengimą, kurie turėtų aiškiai pritaikomų praktinių įgūdžių ir iš karto galėtų įsilieti į darbo rinką, kitaip tariant užimti jau sukurtą darbo vietą su aiškiai apibrėžtomis veiklos sritimis ir reikalavimais. Kita vertus, nuolat kintančioje žinių visuomenėje, atsiranda realus poreikis rengti generalistus – absolventus, gebančius veikti nenuspėjamose situacijose ir aplinkose, greitai reaguojančius į naujoves, gebančius veikti keliose profesinėse veiklos srityse. Disertacijos mokslinis naujumas grindžiamas keliais aspektais: pirma, edukologijos magistrantūros studijų charakteristikų išskyrimu nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu; antra, edukologijos magistrantūros studijų metu įgyjamų gebėjimų identifikavimu; trečia, generalisto koncepcijos apibrėžties ir raiškos edukologijos mokslo kontekste identifikavimu. Praktinis šio tyrimo naujumas remiasi edukologijos magistrantūros studijų paskirties studentų įgytuose gebėjimuose identifikavimu, kuris sudaro prielaidas edukologijos magistrantūros studijų programų rengėjams tikslingai pasirinkti koncepcijas, į kurias orientuojantis projektuojamos studijų programos. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas darbo rinkos atstovams atpažinti edukologijos magistrantūros studijų paskirtį ir rengiamų absolventų pasirengimą veikti tam tikrose profesinės veiklos srityse.
