Išteklių taupymo ir atliekų rūšiavimo elgsena Lietuvoje Covido-19 ir karo Ukrainoje kontekste
Anotacija
Ši disertacija tiria veiksnius, lemiančius išteklių taupymo ir atliekų rūšiavimo elgseną Lietuvos namų ūkiuose, daugiausia dėmesio skiriant įvairių priemonių (informacinių, patogumo, socialinių ir finansinių) poveikiui šiai elgsenai skatinti. Šį tyrimą paskatino aktualūs aplinkos iššūkiai, įskaitant klimato kaitą, išteklių nykimą ir atliekų tvarkymą. Kasmet pasaulyje susidaro apie du milijardus tonų atliekų, tačiau tik 14 % jų yraperdirbama. Didžioji dalis atliekų teršia aplinką ir eikvoja išteklius. Lietuvoje atliekų tvarkymo praktika per pastaruosius metus patobulėjo, tačiau 6 % gyventojų vis dar nedalyvauja jokių atliekų rūšiavimo procese. Tai rodo, kad šiuos asmenis būtina įtraukti į draugišką aplinkai veiklą. Tvarių įpročių formavimas namų ūkiuose padidintų Lietuvos indėlį į žiedinę ekonomiką ir pasiektų aplinkosauginius tikslus, tokius kaip mažesnė sąvartynų apkrova, sumažėjęsišteklių vartojimas ir klimato kaitos poveikio mažinimas.
Šis tyrimas pateikia unikalų pavyzdį, kaip didžiausios pasaulinės krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, formuoja atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgseną. Įvesti pandemijos ribojimai, skatindami vienkartinių plastiko produktų naudojimo didėjimą ir namų ūkių energijos suvartojimo augimą, sutrikdė kasdienį gyvenimą visose pasaulio šalyse. Karas Ukrainoje sukėlė energijos krizę Europos Sąjungoje dėl augančių energijos kainų, o tai padidino energijos taupymo poreikį Lietuvoje. Todėl šioje disertacijoje analizuojama minėtų krizių įtaka individualiai aplinkosauginei elgsenai, išaugusiam dėmesiui sveikatai ir ekonominiam stabilumui.
Siekiant tyrimo tikslų buvo suformuluoti penki konkretūs uždaviniai: (1) įvertinti informacinių, socialinių, patogumo ir finansinių priemonių įtaką atliekų rūšiavimo elgsenai tiek deklaruotose, tiek realiose situacijose; (2) analizuoti informacinių, socialinių ir finansinių priemonių poveikį išteklių taupymo elgsenai tiek deklaruotose, tiek realiose situacijose; (3) tirti COVID-19 pandemijos įtaką klimato kaitos suvokimui, asmeninei atsakomybei ir išteklių tausojimo praktikai Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą; (4) nagrinėti COVID-19 pandemijos poveikį klimato kaitai, aplinkosauginiams rūpesčiams ir aplinkosauginėms praktikoms per skirtingas pandemijos bangas Lietuvoje; (5) suprasti COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje poveikį energijos taupymo elgsenai Lietuvoje.
Tyrime tikrinamos penkios hipotezės: (1) informacinės, socialinės, patogumo ir finansinės priemonės reikšmingai skatina atliekų rūšiavimo elgseną tarp Lietuvos piliečių tiek deklaruotuose, tiek esamame kontekste; (2) informaciniai, socialiniai ir finansiniai veiksniai stipriai veikia išteklių taupymo elgseną tiek deklaruotame, tiek esamame kontekste; (3) COVID-19 pandemija reikšmingai veikia išteklių taupymo elgseną ir įtakoja klimato kaitos suvokimą bei asmeninę atsakomybę ES šalyse, įskaitant Lietuvą; (4) pandemija veikia atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgseną bei įtakoja aplinkosauginius rūpesčius Lietuvoje; (5) sveikatos problemos, susijusios su COVID-19, klimato kaita ir karu Ukrainoje, reikšmingai veikia energijos taupymo elgseną Lietuvoje.
Tyrimo tikslams pasiekti buvo panaudoti keturių skirtingų apklausų duomenys. Siekiant įvertinti deklaruotų ir esamų priemonių (informacinių, patogumo, socialinių ir finansinių) veiksmingumą skatinant atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgseną Lietuvoje, buvo panaudoti 2020 m. atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Deklaruotų ir esamų priemonių įtakai atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgsenai analizuoti buvo naudoti apibendrintos linijinio modeliavimo (GLM) ir struktūrinio lygčių modeliavimo (SEM) statistiniai metodai. COVID-19 pandemijos poveikiui asmeninei atsakomybei, klimato kaitos suvokimui ir išteklių taupymo elgsenai tirti buvo analizuoti dviejų Eurobarometro apklausų, atliktų 2019 ir 2021 metais (Eurobarometras 91.3 ir 95.1), duomenys. Duomenys buvo analizuojami Chi kvadrato ir dvejetainės logistinės regresijos (BLR) statistiniais metodais. Siekiant ištirti COVID-19 pandemijos, klimato kaitos ir karo Ukrainoje poveikį atliekų rūšiavimui (tik COVID-19 poveikis) ir išteklių taupymo elgsenai, 2022 m. Lietuvoje buvo atlikta reprezentatyvi apklausa. Duomenys buvo analizuoti naudojant t-testą, neparametrinius Friedman ir Vilkoksono testus bei GLM.
ALM rezultatai parodė, kad informacinės ir finansinės priemonės teigiamai ir reikšmingai veikia atliekų rūšiavimo elgseną. Remiantis ankstesniais tyrimais, viešosios žinios ir ekonominė nauda gali paskatinti rūšiavimo praktiką. Atsižvelgiant į dabartinį šių priemonių lygį, rezultatai rodo teigiamą ir reikšmingą poveikį atliekų rūšiavimo elgsenai. Remiantis SEM rezultatais, tik informacinės priemonės stipriai skatina išteklių taupymo elgseną. Visgi rezultatai rodo, kad dabartinis informacinių ir socialinių priemonių bei pinigų taupymo aspektas teigiamai ir reikšmingai veikia energijos taupymą.
COVID-19 pandemijos metu ES (įskaitant Lietuvą) išteklių taupymo veiksnių BLR analizė parodė, kad asmeninė atsakomybė ir nauda sveikatai, susijusi su klimato kaitos sprendimų įgyvendinimu, reikšmingai veikia visus energijos taupymo elgsenos rodiklius. Klimato kaitos suvokimas ir klimato kaitos sprendimų ekonominė nauda teigiamai veikia atliekų mažinimą, mažesnį vienkartinių prekių naudojimą, energiją taupančių prietaisų pirkimą ir ekologiško transporto naudojimą.
Rezultatai rodo, kad 2022 m. susirūpinimas klimato kaita Lietuvoje žymiai išaugo, palyginti su 2021 m., tuo tarpu dėl COVID-19 pandemijos – ženkliai sumažėjo. Pagrindinių veiksnių, darančių įtaką atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgsenai, analizė parodė, kad susirūpinimo aplinka ir COVID-19 pandemija pokyčiai turėjo reikšmingą ir teigiamą poveikį atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgsenai. Tačiau aplinkos rizikos veiksnys COVID-19 pandemijos metu teigiamai ir reikšmingai paveikė tik išteklių taupymo elgseną Lietuvoje.
Kalbant apie karo Ukrainoje poveikį, rezultatai rodo, kad ši problema kelia didžiausią rūpestį Lietuvos piliečiams. Rezultatai rodo, kad COVID-19 pandemija darė didesnį poveikį aplinkosauginiam susirūpinimui nei karas Ukrainoje. Atsižvelgiant į COVID-19 ir karo Ukrainoje sukeltus energijos taupymo veiksmus, rezultatai rodo, kad pandemija labiau motyvavo energijos taupymo veiksmus nei karas. GLM analizė parodė, kad rūpinimasis karo Ukrainoje problema teigiamai veikia energijos taupymo elgseną Lietuvoje. Nors klimato kaitos rūpestis neturėjo tiesioginio poveikio energijos taupymo elgsenai, netiesiogiai tai paveikė elgseną per požiūrį į energijos vartojimą.
Ši disertacija suteikia įžvalgų apie įvairių priemonių veiksmingumą ir pagrindinių įvykių įtaką atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgsenai bei pateikia praktinių rekomendacijų politikos formuotojams ir aplinkosaugos organizacijoms. Rezultatai rodo, kad informacinės kampanijos, pabrėžiančios asmeninę ir finansinę išteklių taupymo naudą, gali padidinti visuomenės įsitraukimą į atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo elgseną. Finansinės paskatos, tokios kaip nuolaidos ar baudos, galėtų tapti tvarios elgsenos motyvacijos priemonėmis. Tyrimas taip pat pabrėžia prisitaikančių strategijų svarbą, kurios atitiktų dabartinius visuomenės rūpesčius, nesvarbu, ar jie susiję su sveikata pandemijos metu, ar saugumu geopolitinių krizių metu. Taigi, sprendžiant kintančias motyvacijas, politikos formuotojai galėtų efektyviau skatinti tvarią elgseną, kuri išliktų ir pasibaigus krizei.
